Kitais metais M. Jankaus muziejuje bus galima išmėginti knygrišystės amatą

Iki šių metų pabaigos šalia žymaus Mažosios Lietuvos veikėjo bei spaustuvininko M. Jankaus muziejaus bus atstatyta autentiška klėtis. Ji ypatinga tuo, kad kadaise po ja buvusiame rūsyje buvo įrengtas slaptas knygų sandėlis, kuriame apsistodavo knygnešiai. Atstatytoje klėtyje įrengtame edukaciniame centre M. Jankaus muziejaus lankytojai turės unikalią galimybę susipažinti su vienu iš pačių seniausių ir prestižiškiausių amatų – knygrišyste.


Tarpukario laikotarpiu Mažosios Lietuvos patriarcho M.Jankaus sodyboje apsilankę Lietuvos šauliai. Fone matosi autentiška klėtis.

Vertingos dirbtuvės
Pasak M. Jankaus muziejaus direktorės Liudvikos Burzdžiuvienės, jau yra nupirkta veikianti knygrišykla. Tai išskirtinis atvejis Lietuvos muziejininkystės istorijoje. Žymus Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas Domas Kaunas muziejui rekomendavo įsigyti knygrišyklą, kuri priklausė prieš ketverius metus mirusiam kultūros šviesuoliui, kolekcininkui, žymiausiam Lietuvos knygrišiui Leonui Panavui.
Jo knygrišykla yra veikianti ir visiškai sukomplektuota. Unikalu tai, kad ji parduodama su visais baldais, įranga ir sukauptu kai kurių medžiagų, reikalingų knygrišio darbo procesui, kiekiu. Knygrišystėje naudojami labai subtilūs ir išskirtiniai instrumentai, kuriuos dažnai gerai pagamina tik auksakaliai.
Pagrindinės grupės, sudarančios L. Panavo dirbtuves, yra auksavimo presas su kaitlente, knygrišio presai, specialūs svarmenys, naudojami knygoms suspausti, peilių rinkinys odai ploninti, plaktukai, ylos, filetės ir t. t. Ypač vertinga įspaudų ir plokštelių kolekcija, naudojama įspaudams akliesiems daryti. Išlikę ir vertingi L. Panavo užrašai su knygrišybos proceso aprašymais, jo atlikti knygrišybos pavyzdžiai.

Ant išlikusių pamatų atstatoma Martyno Jankaus klėtis.

Unikali edukacinė veikla
M. Jankaus muziejaus direktorė sakė, jog, atstačius šią klėtį ir įrengus knygrišyklą, tai bus analogų visuose Lietuvos muziejuose neturinti vieta, o M. Jankaus muziejui atsivers naujos veiklos galimybės. Įrengus edukacinį centrą moksleiviai, akademinis jaunimas, turistai bus supažindinami su vienu iš pačių seniausių ir prestižiškiausių amatų – knygrišyste. M. Jankaus muziejuje bus galima pažinti knygos kelią nuo popieriaus gamybos, spausdinto teksto iki knygrišio preso.
„Teko bendrauti su Vilniaus knygrišių gildijos vadove, knygų restauratore Gražina Smaliukiene, kuri patikino, jog nė vienas Lietuvos muziejus neturi knygrišyklos. Artimiausia vieta, kur galima užsiimti tokia edukacine veikla, – Talinas. Džiaugiuosi, kad mūsų muziejui pavyko įsigyti knygrišyklą. Tai leis lankytojams pasiūlyti išties unikalios edukacinės veiklos.
Norėčiau padėkoti Seimo vicepirmininkui Kęstui Komskiui, kurio pastangomis buvo pradėti klėties atstatymo darbai, bei Pagėgių savivaldybės tarybai, kuri skyrė finansavimą edukaciniam centrui reikalingai įrangai įsigyti. Norėčiau pasidžiaugti, kad darbus vykdančios įmonės „Stamela“ darbininkai dirba labai tvarkingai, tausodami muziejaus aplinką“, – sakė L. Burzdžiuvienė.
Muziejaus direktorė sakė, jog klėties išorinė dalis savo ikonografija bus identiška kadaise čia stovėjusiam pastatui. Iš jos taip pat bus galima patekti į išlikusį slaptą knygų sandėlį. L. Burzdžiuvienė sakė, kad dėl istoriškai reikšmingo rūsio sutvarkymo mėgins kreiptis į Kultūros paveldo departamentą.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rugsėjo 8 d. minimos Oršos mūšio 512-osios metinės

Meteo.lt skelbia, jog meteorologiniai oro temperatūros stebėjimai Vilniuje atliekami nuo 1770 m., o kritulių kiekio – nuo 1887 m. Kalbėti apie dar senesniais laikais buvusias sąlygas gerokai sunkiau. Žinoma, tam tikrų duomenų yra, tačiau jie tik apytiksliai. Kartais tenka remtis dar anksčiau pradėjusių dirbti stebėjimo postų duomenimis iš kitų valstybių, senų medžių rievėmis bei tuometiniais metraščiais, kuriuose orų apibūdinimai būdavo labai subjektyvūs. Visai panašiai kaip šiais laikais, taip ir seniau žmonės lygino orų sąlygas tik su praėjusiais metais (arba tiek,

Prasideda tauriųjų elnių ir briedžių ruja. Papildomi pavojai vairuotojams

elnių ruja

Rugsėjį Lietuvos miškuose prasideda tauriųjų elnių ir briedžių ruja. Šiuo laikotarpiu gyvūnai tampa aktyvesni ir mažiau atsargūs, todėl Aplinkos apsaugos departamentas primena medžiotojams laikytis Medžioklės taisyklių reikalavimų, o vairuotojams – būti atidesniems keliuose, ypač miškingose vietovėse. Per rują tauriųjų elnių ir briedžių patinai aktyviai ieško patelių, konkuruoja su kitais patinais, daugiau juda ir gali nuklysti į jiems neįprastas teritorijas. Dėl pakitusio elgesio gyvūnai tampa mažiau budrūs, todėl šiuo laikotarpiu ypač svarbu atsakingai elgtis gamtoje. Aplinkosaugininkai primena, kad tauriųjų elnių ir

Ir Daivos Žebelienės gyvenamojoje aplinkoje atlikta krata

Žebelienė

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba rugsėjo 8 d. paskelbė, jog tyrime dėl Seimo narių automobilių nuomos aplinkybių atliktos kratos. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui organizuojant ikiteisminį tyrimą dėl Seimo narių automobilių nuomos politinei partijai aplinkybių ir siekiant surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, rugsėjo 8 d. buvo atliktos kratos politinei partijai „Nemuno aušra“ priklausančių Seimo narių Roberto Puchovičiaus, Kęstučio Biliaus, Daivos Žebelienės, Linos Šukytės-Korsakės ir Tado Sadauskio gyvenamosiose vietose. Ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai. Šis ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo

Po gausaus lietaus kilo vanduo ir Šyšoje

Meteo LT rugsėjo 7 d., vakar, paskelbė tokių žinių apie vandens lygio kilimą. Dėl iškritusių gausių kritulių vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyje sparčiai kilo vandens lygis. Labiausiai: Šešuvyje ties Skirgailais – iki 106 cm, Šyšoje ties Šilute – iki 64 cm, Bartuvoje ties Skuodu – iki 58 cm, Nemune ties Panemune – iki 48 cm, Jūroje ties Taurage – iki 39 cm, Minijoje ties Priekule – iki 34 cm per parą. Stichinis vandens lygis pasiektas Leitėje ties Kūlynais ir paskutiniais

Taip pat skaitykite