Ketvirtoji „Mingės flotilė“

Du žvyrkeliai, kuriais galima nuvažiuoti į Minijos kaimą abipus Minijos upės krantų, Kintų seniūnijoje, šeštadienio pavakare pilkavo dulkių debesimis. Visi traukė į ketvirtą kartą surengtą „Mingės flotilės“ šventę, kurią sutemus užbaigia upe plaukiančių dešimčių įvairiausių laivų paradas.

Iš prišvartuoto „Aisytės“ laivo sklido muzika. Laive žmonės pirko žirnių košės su spirgučiais, pakeptos duonos su sūriu, alaus, kitko. Kas denyje, kas ant kranto susėdę gaivinosi gėrimais, užkandžiavo, susirinkę ir šeimomis, ir su gausesniu būriu draugų, buvo ir gražių keturkojų šunelių bei šunų. Štai pažvelgė haskis savo mėlynomis akimis… Vyras paaiškino, kad priglaudęs kaip nebereikalingą. Didelis baltas ilgaplaukis vis taikėsi palaižyti šeimininkę, margis nepaisė nei muzikos, nei žmonių šurmulio – susiraitęs snaudė.
„Aisytės“ laivo viršūnėje – nedidelė pakyla muzikantams, čia koncertavo Eglė Jakštytė, atplaukusi laivu su būriu merginų: visos šventė ištekančios Eglės sesers mergvakarį. Kai Eglė dainavo populiariąją „Egle, mano sese…“, prie jos laipteliais užkopė ir mergvakarį švenčianti sesuo – abi padainavo, o publika, bent tuo metu jos čia buvo gausiausia, plojimais paragino: „Pakartoti!“. Eglė ir jos sesuo pakartojo.
Priešais „Aisytės“ laivą stovinčio namo balkone šėlo gausi kompanija jaunimo. Neišpuikęs pasirodė garsus kelionių po pasaulį ir Lietuvą organizatorius Rimvydas Širvinskas, dar žinomas Makaliaus vardu: fotografuojamas pamojavo ir neslėpė esąs puikios nuotaikos.
Ypatingo dėmesio sulaukė šalia „Aisytės“ sustatyti senoviniai laivai.

Runiškis laivadirbys ir „Vytauto Didžiojo“ vytinės kapitonas Simas Knapkis, neseniai sugrįžęs iš Nacionalinės LRT ekspedicijos Ukrainos upėmis, sukosi tarp tos ekspedicijos dalyvių ir įlipusiųjų pasižvalgyti, koks tas „Vytautas Didysis“. Vienas iš jų – TV žurnalistas ir Nacionalinės ekspedicijoskomandos narys Edmundas Jakilaitis, mielai su S. Knapkiu pozavęs „Pamariui“. Netrukus šiame laive išvydome ir Arūną Gelūną, Seimo narį, buvusį Lietuvos ambasadorių prie UNESCO bei buvusį Lietuvos kultūros ministrą. Laivais grožėjosi ir Laisvūnas Kavaliauskas, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyr. inspektorius (anksčiau yra buvęs Klaipėdos apskrities viršininku).
Garsių žmonių čia netrūko, matyt, Minijos kaimas ir laivų paradas kasmet vis žinomesnis darosi. Kas ten žino, tačiau vėlų vakarą, kai darėsi vis tamsiau, dalyvauti laivų parade Minijos upe išplaukė keliasdešimt laivų, tačiau dalis žiūrovų liko ant kranto. Sako, laivų vilkstinę sudarę 52 laivai, nors… Visai sutemus, laivus beįžiūrint iš jų žibintų šviesų, kai vienu metu plaukė bet po 2-3 laivus greta, sunku buvo ir besuskaičiuoti…
S. Knapkis skelbė, kad šiemet laivų paradu siekta Lietuvos rekordo. Kas žino, gal taip ir bus. Nors daugelis žiūrovų sėdo į laivus ir išplaukė rikiuotis paradui, ant kranto likusieji plojimais sveikino kiekvieną vilkstinės dalyvį. Štai E. Jakilaitis su paaugliu sūnumi plaukė paprasta valtimi su motoriuku, o jau kiek jam buvo skirta plojimų ir palaikymo šūksnių… Pagarba – senoviniams laivams
Ir prie kranto, ir parade didžiausia pagarba ir dėmesys teko senoviniams laivams. Pirmasis parade – jau 25-erių metų „Kuršis“, paskui jį – „Vytautas Didysis“, paskui juos vandenį skrodžia ypatingo dydžio kaimynų „Drėverna“, dar iš uostamiesčio pusės į paradą atplaukę „Sturm1“, kiti, žinoma, ir vienintelė jaunoji „Germanika“, vyrų irkluojama, tas neseniai į Kuršių marias nuleistas baldų fabriko „Germanika“ kolektyvo gaminys, apie kurį ne kartą rašyta „Pamaryje“. Dar plaukė „Vytis“.
Po šių senovę primenančių gražuolių vandenį skrodė jachtos, gausu buvo katerių, net modernių vandens dviračių. Šie – kaip tikri dviračiai, tik tas dviratis su dviratininku įsitaisę ant dviejų oro pripūstų guminių „rąstų“, kurie minant lengvai juda vandeniu. Kas irklavo guminę žvejo valtelę, kas patogiai plaukė namuke su veranda, kambariu, virtuve… Tokių buvo net du, abu skirtingos išvaizdos. Tai tarsi plaukiantis sodo namelis. Už 30-40 tūkst. Eur galima tokį nusipirkti ir vasarą gyventi ant vandens ar upės kranto.
Vaišės
Buvo galima paskanauti net austrių. Tačiau gerokai daugiau žmonių sukosi prie Minijos kaimo gyventojų patiekalų: išvirė didelį katilą žuvienės, čia šeimininkavo dvi Onutės. Viena Onutė – tikro žvejo dukra, o Onutė Gečienė – tikrų žvejų šeimos moteris. Jos vyras Jurgis Gečas, Minijos kaimo seniūnaitis, atsigabenęs žuvies rūkyklą, krovė riebius ešerius ant grotų ir rūkė bei vaišino jais šviežienos mėgėjus. Žuvis – puikaus skonio ir kvapo – didelis ačiū Jurgiui Gečui už tokius skanumynus. Onutės Gečienės ir jos pagalbininkės žuvienė buvo tokia išskirtinė, kad net karštą pavakarę traukė skanauti, tiesiog jos kvapams sunku atsispirti.
Šią šventę su laivų paradu jau ketvirtus metus organizuoja Minijos kaimo verslininkė Monika Dobrovolskytė su bendraminčiais ir rėmėjais.
Šiemet „Mingės flotilė“ sutraukė ne vieną šimtą žmonių, susirinkusių ant abiejų Minijos upės krantų. Buvo ir drąsuolių, kurie šoko į Minijos bangas išsimaudyti. Radosi lengvatikių, kurie bandė žvejoti… Netrūko smalsuolių, kurie apžiūrinėjo prie Minijos krantų stovinčias jachtas ir gausybę kitų laivų. Buvo ir atostogaujančių, poilsiaujančių, turistų, tą dieną praleidusių Pamario krašto verslininkų laivuose.
Smagus buvo vakaras Minijos kaime.

Akimirkos iš „Mingės flotilės”…

Stasė SKUTULIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškas derlius Nemunu atplaukė į Klaipėdos uostą

grūdai Nemunu

Liepos 10 d. į Klaipėdos uostą Nemunu iš Jurbarko krovininės prieplaukos atplukdytas pirmasis šių metų lietuviškų grūdų krovinys. Jis pažymėjo 2026 m. grūdų logistikos sezono pradžią vandens kelyje Nemune. Krovinys į Klaipėdą atgabentas didžiausia Baltijos šalyse upine barža „Nemunas Lines“. AB „Linas Agro“ grūdų gabenimą Nemunu renkasi jau trečius metus iš eilės, taip tęsdama bendradarbiavimą su Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) ir patvirtindama, kad vidaus vandens transportas tampa svarbia Lietuvos logistikos grandinės dalimi. Pirmasis lietuviškų grūdų krovinys Nemunu Klaipėdos uostą

„Via Lietuva“ pradeda tilto per Tenenį rekonstrukciją  

tiltas

Nuosekliai tęsdama šalies tiltų ir viadukų atnaujinimą, „Via Lietuva“ pradeda kritinės būklės tilto per Tenenį, esančio Šilutės rajone prie Žakainių kaimo, rekonstrukciją. Įgyvendinus projektą bus užtikrintas saugesnis ir patikimesnis susisiekimas vietos gyventojams bei tranzitiniam transportui. „Daugiau nei 50 metų tarnavęs tiltas turi būti atnaujintas, kad užtikrintų saugų bei patogų susisiekimą. Sparčiai mažiname avarinės būklės tiltų skaičių. Šiemet sutvarkysime 25 tiltus ir viadukus, o iki 2028 metų pabaigos atnaujinsime net 105 avarinės būklės tiltus visoje Lietuvoje. Kiekvienas sutvarkytas tiltas reiškia ne

Oras šils, gali palyti, stiprės vėjas, griaudės

orai

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Liepos 13 d., pirmadienį, dieną daugelyje rajonų numatomi trumpi lietūs, vietomis smarkūs, su perkūnija. Galima kruša. Vėjas šiaurės, šiaurės vakarų, 8-13 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai 15-20 m/s. Temperatūra bus 25-30, Kuršių nerijoje – 22-24 laipsniai šilumos. Liepos 14 d., antradienį, vietomis numatomas trumpas lietus, galima perkūnija. Naktį kai kur rūkas. Vėjas šiaurės, šiaurės vakarų, naktį 3-8 m/s, dieną 5-10 m/s. Temperatūra naktį bus 11-16, dieną – 22-27 laipsniai šilumos. Liepos 15

Mityba – pamirštas vaistas: kodėl kartais ji lemia daugiau nei naujausias medikamentas?

paciento lėkštėje

Įsivaizduokime du pacientus. Abu serga ta pačia liga. Abu operuoja tas pats chirurgas. Abu gauna tuos pačius vaistus ir gydomi pagal tas pačias šiuolaikines rekomendacijas. Tačiau po savaitės jų keliai išsiskiria. Vienas jau vaikšto ligoninės koridoriumi ir ruošiasi grįžti namo. Kitam lėčiau gyja žaizdos, išsivysto komplikacijos, jis ilgiau lieka ligoninėje ir sunkiau atgauna jėgas. Kas nulėmė tokį skirtumą? Kartais priežastis – visai ne operacija ir ne vaistai. Kartais atsakymas slypi daug paprastesniame dalyke – tame, kas kasdien atsiduria paciento lėkštėje.

Taip pat skaitykite