Ketvirčio milijardo eurų investicijos skatins auginti daržoves, o ne grūdus

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią ženkliai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams.

„Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms, negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys.

Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą (KPP) ženkliai didesnė parama investicijoms bus skirta tikslingai tiems sektoriams, kurie kuria didesnę pridėtinę vertę ir anksčiau buvo finansuojami nepakankamai ir kuriuos strategiškai siekiame plėtoti“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Per šiuos dvejus metus pagal KPP priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ bus paskirstyta iš viso 227,6 mln. eurų paramos. Skaičiuojama, kad vidutiniškai per metus bus paskirstyta beveik dvigubai daugiau paramos investicijoms negu iki šiol.

Norėdami gauti paramą patys ūkininkai turės investuoti ne mažiau kaip pusę visų investicijoms reikalingų lėšų. Šiuos pinigus reikės išleisti iki 2025 metų birželio, tad tikimasi, kad į naują įrangą, ūkinius statinius, gamybos plėtrą, geresnes sąlygas gyvūnams, taršos mažinimą iš viso bus investuota iki 0,5 milijardo eurų.

Numatoma 45 proc. visos paramos lėšų skirti pienininkystei. Palyginti, iki šiol šiam sektoriui teko apie trečdalį visos paramos investicijoms. Šio sektoriaus plėtra svarbi dėl stiprių Lietuvos perdirbėjų, kuriems trūksta vietinės žaliavos pieno produktams pagaminti.

Ženkliai išaugs parama sodininkystei, uogininkystei ir daržininkystei, kuriai atseikėta 18 proc. paramos, bei investicijoms+

Šiuo metu Lietuva pati pilnai neapsirūpina ir importuoja maždaug pusę vaisių, daržovių bei kiaulienos. Tačiau Lietuvoje pagaminama maždaug tris kartus daugiau nei reikia grūdų, galvijienos bei avienos. Šalies perdirbėjams vietos rinkoje taip pat stinga pieno.

pamarys.eu pagal ŽŪM inf.


Taip pat SKAITYKITE: 

https://www.pamarys.eu/reiskia-nepasitikejima-zemes-ukio-ministru/ 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Poilsis viešbutyje, kuris atgaivina kūną ir sielą

viešbutyje

Kasdienybė mus dažnai įsuka į nuolatinį skubėjimą – darbai, terminai, rūpesčiai, šeimos pareigos. Kartais net nepastebime, kaip išsenka mūsų energija, sumažėja motyvacija ir prarandame ryšį su savimi. Tačiau išeitis paprastesnė nei atrodo – net trumpas pabėgimas nuo rutinos gali tapti galingu vaistu. Vienas geriausių būdų tai padaryti – poilsis viešbutyje. Ne tik savaitgalio išvyka, bet ir viena naktis kitur gali atnešti daugiau naudos nei ilgas atostogų planavimas. Psichologinis atokvėpis – mažas pakeitimas, didelis skirtumas Pasikeitus aplinkai, mūsų smegenys natūraliai pereina

Valstybės sienos su Rusija apsaugai – ypatingas dėmesys

siena su Rusija

Lydimas VSAT vado generolo Rustamo Liubajevo, vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič lankėsi VSAT Pagėgių pasienio rinktinėje. Vizito tikslas – susitikti su pasieniečiais, apžiūrėti infrastruktūrą bei aptarti valstybės sienos apsaugos stiprinimo priemones, reaguojant į dabartinius geopolitinius iššūkius. „Valstybės sienos apsauga – tai neabejotinai vienas iš pagrindinių prioritetų, esančių dabartinėje darbotvarkėje. Būtina atnaujinti visą reikiamą infrastruktūrą pasienio užkardose, diegti modernias technologijas, sutvarkyti pasienio taką ir ieškoti lėšų bepiločių orlaivių bei antidroninės įrangos įsigijimui. Esant tokiems geopolitiniams iššūkiams, negalima delsti nė vienos dienos.

Bibliotekininkų nominacijos šilutiškiams ir stoniškietei 

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka paskelbė nominacijų „Išminties marės“ ir „Jonvabalis“ nugalėtojus. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka kasmet per Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę skelbia geriausią Klaipėdos regiono bibliotekininką (-ę) ir biblioteką.  Šių metų komisijos vieningu vertinimu už 2024 m. metų pasiekimus „Išminties marės“ nominacija skiriama Šilutės r. savivaldybės  F. Bajoraičio viešajai bibliotekai už tradicijų puoselėjimą, bendruomeniškumo skatinimą, aktyvų darbą su jaunimu, inovatyvių paslaugų kūrimą bei dalyvavimą įvairiose kūrybinėse iniciatyvose. Nominacija „Jonvabalis“ skiriama Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių

Prieš metus branginta automobilių techninė apžiūra ir vėl brangs… 

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) apskaičiavo, kiek nuo šių metų liepos mėnesio transporto priemonių savininkams kainuos techninės apžiūros paslauga. Kainų augimą labiausiai pajus dujomis varomų lengvųjų automobilių savininkai, mažiausiai – mopedų ir motociklų.  Kainų pokyčiai svyruoja nuo 80 ct iki 2 Eur. Praėjusiais metais techninės apžiūros kainos nesikeitė, o kai kurioms transporto priemonių rūšims jos net sumažėjo. Iki šių metų techninės apžiūros paslaugos kainos keičiamos tik tada, jei darbo užmokesčio pokytis nuo paskutinio kainų tvirtinimo yra lygus arba viršija 9

Taip pat skaitykite