„Kelių priežiūra“ skelbia metinius veiklos rezultatus: numatytos naujovės

„Kelių priežiūros“ pajamos pernai augo beveik 11 proc., rodo metiniai veiklos rezultatai. Skelbiama, kad nors bendrovė metus užbaigė pelningai, tačiau veikla per praėjusius kelerius metus vis dar išlieka nuostolinga. Skaičiuojama, kad ir toliau taikant kompleksinius veiklos sprendimus bei laikantis strateginio veiklos plano, bendrovei jau kitąmet turėtų pavykti panaikinti sukauptą praeities nuostolį ir išmokėti dividendus valstybei.

Pasak generalinio direktoriaus dr. Audriaus Vaitkaus, bendrovei praėję metai buvo tikri iššūkių, kadangi valstybinės reikšmės kelių dangos reikalauja vis daugiau remonto darbų šiltuoju sezonu, o žiemą – ne kartą skelbta neeilinė situacija keliuose dėl susidariusių aplinkybių.

Naujovės kelių priežiūros veikloje

Pastarųjų metų žiemos sezonas pradėtas bendrovėje taikant atnaujintus kelių priežiūros sprendinius. Pavyzdžiui, aukščiausio priežiūros lygio keturių eismo juostų keliuose sniego valymas ir sniegą bei ledą tirpdančių medžiagų barstymas buvo vykdomas dviem lygiagrečiai važiuojančiais mechanizmais, taip atliepiant geriausią kitų šalių patirtį. Antroje eismo juostoje, kurioje vyrauja mažesnis eismo intensyvumas, išberiamas didesnis kiekis ledą ir sniegą tirpdančių medžiagų. Tokiu būdu suvienodinamos dangos būklės sąlygos tiek pirmoje tiek ir antroje eismo juostoje bei užtikrinamas dar didesnis eismo saugumas kelyje.

Be to, nustatyti nauji reakcijos scenarijai, veiklos tobulinimai, po kritinių laikotarpių, kai vyravo ypač sudėtingos sąlygos, atliekamas įvykdytų darbų „dienos nuotraukos“ vertinimas. Didesnis dėmesys skirtas prevenciniams darbams – dar prieš pavojingo gamtos reiškinio susidarymą.

Bendrovė taip pat aktyviai rengia pėsčiųjų perėjų remonto sprendinius, kuriais bus įgyvendinta LR susisiekimo ministerijos bei AB „Via Lietuva“ vizija pažeidžiamų eismo dalyvių eismo saugumui Lietuvos keliuose pagerinti. „Antroji metų pusė išskirtina kaip naujų efektyvesnių sprendimų paieškos laikotarpis. Dalyvauta ne vienoje diskusijoje bei sprendimų priėmimuose, tai ypač lietė tiltų priežiūros ir remonto, nuolatinės ir periodinės priežiūros klausimus. Didelis dėmesys sutelktas ieškant eismo saugumo gerinimo sprendimų“, – teigia bendrovės generalinis direktorius.

Tarp prioritetų – efektyvumas ir saugumas

A. Vaitkaus teigimu, bendrovėje įdiegta per 20 informacinių sistemų veiklos efektyvumui didinti. Dalis jų skirtos administracinėms funkcijoms vykdyti, kita dalis – kelių priežiūros veiklai. Būtent dėl pastarųjų vien pernai užfiksuota ir sutvarkyta net 63 proc. daugiau įvairių kelių pažaidų ar eismo kliūčių nei 2022 m.

„Sėkmingai plėtėme IT sprendinius, tarp kurių paminėtina naujovė, tiek palengvinusi darbų kasdienybę, tiek pagerinusi jų kokybę – naujas darbų planavimo principas, kai kelkraščių bei kelio pylimo šlaitų žolės pjovimo mechaniniu būdu užduotys pradėtos formuoti pasitelkiant aktyvų žemėlapį“, – dalijosi A. Vaitkus. Jo teigimu, tai – atnaujinta, pagal darbuotojų poreikius pritaikyta darbų planavimo sistema, realiai paskaičiuojanti reikalingą darbo trukmę, atsižvelgiant į kelių tinklą ir naudojamų mechanizmų techninius parametrus.

Papildomas dėmesys bendrovėje skirtas ir keliuose dirbančių žmonių saugumui užtikrinti. Vien šiemet numatyta įsigyti daugiau nei 10 vienetų papildomų smūgio slopintuvų. Vieno iš naudojamų smūgio slopintuvų dėka vasarą jau buvo išgelbėtos eismo dalyvių bei kelininkų gyvybės. Bendrovės generalinio direktoriaus teigimu, siekiama, kad didžiausio eismo intensyvumo keliuose visi pavojingi darbai būtų atliekami naudojant papildomas saugos priemones.

Atliepiant akcininko lūkestį dėl veiklos diversifikavimo, „Kelių priežiūroje“ vystomos ir kitos veiklos. Sėkmingai tęsiama horizontaliojo kelių ženklinimo veikla, gatvių ir kelių elektros ūkio priežiūros darbai, pradėti įgyvendinti pirmieji elektromobilių įkrovimo prieigų priežiūros ir remonto darbai. Žymių rezultatų pasiekta susisiekimo komunikacijų projektavimo ir geodezinių paslaugų sektoriuje.

Investicijos į tvarius sprendimus

2023 metais bendrovėje fiksuotas 8,8 proc. mažesnis elektros energijos ir beveik 12 proc. mažesnis gamtinių dujų ir centrinio šildymo suvartojimas. Siekiant mažinti neigiamą poveikį aplinkai, prisidėti prie klimato kaitos sušvelninimo ir didinti energinį efektyvumą, AB „Kelių priežiūra“ toliau investuoja į saulės elektrines. Bendrovės generalinio direktoriaus teigimu, praėjusiais metais pradėjo veikti nauja 200 kW galios saulės elektrinė, kuri užtikrina Kelių priežiūros valdymo centro, Pietų regiono, Kauno kelių tarnybos bei meistrijos administracinių ir gamybinių pastatų, Transporto ir technikos serviso patalpas, vidaus elektros energijos poreikius.

„AB „Kelių priežiūra“ veiklą plėtoja visoje Lietuvoje ir yra įsipareigojusi klientams, visuomenei, akcininkams ir darbuotojams. Suprasdami klientų ir visuomenės lūkesčius, veiklos daromą įtaką gyventojų keliavimo  kokybei ir savo atsakomybę, siekiame atrasti tvarius sprendimus, sujungiančius aplinkosaugos, socialinius ir ekonomikos aspektus“, – apie tvarumą bendrovėje sako dr. A. Vaitkus.

Primenama, kad pagrindinė AB „Kelių priežiūra“ veikla – valstybinės reikšmės kelių priežiūra pagal sutartį, kurią administruoja AB „Via Lietuva“. Šių kelių priežiūra atliekama vadovaujantis Kelių priežiūros vadovu, reglamentuojančiu kelių techninės priežiūros kokybę, darbus ir jų vertę. Keliamų priežiūros normatyvų išpildymas, ypač šaltuoju metų laikotarpiu bei pavasarį, kai klimatinių reiškinių rūšies, gausos ir intensyvumo neįmanoma prognozuoti, reikalauja didelių Bendrovės pastangų tiek valant ir barstant kelius, tiek užtikrinant savalaikį reikalingų medžiagų įsigijimą.

„Kelių priežiūros“ įmonės inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Labai šaltą sausį Šilutei teko ypač daug saulėtų dienų

Meteo.lt skelbia, jog sausis buvo labai šaltas ir saulėtas. Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -9,2 °C. Tai – septintas pagal šaltumą sausis nuo 1961 m. Šalčiausias sausis buvo 1987 m. (-15,1 °C). Paskutinį kartą šalčiau buvo 2010 m. sausį, -10,3 °C. Šalčiausia šį sausį buvo Dūkšte ir Šalčininkuose (po -10,6 °C), šilčiausia – Nidoje ir Šventojoje (po -6,8 °C). Aukščiausia sausio mėn. paros oro temperatūra +3,7 °C registruota sausio 2 d. Klaipėdoje, žemiausia – 30,1 laipsnio šalčio sausio 31 d.

Pareigūnė padėjo sulaikyti neblaivų vairuotoją

policija skelbia

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 2-4 dienomis sugadinus spyną buvo patekta į malkinę Melioracijos g., Šilutėje, pavogta žoliapjovė, trimeris bei dviratis, kurie priklauso moteriai, gim. 1984 m. Nuostolis 1070 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 4 d. popietę V. Kudirkos g., Šilutėje, atliekant vyro, gim. 1981 m., apžiūrą, kišenėje rastas medicininis švirkštas su galimai narkotinėmis medžiagomis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vidurnaktį Rūgalių k., Kintų sen., pastebėtas automobilis ,,Volkswagen“, kurį galimai vairavo neblaivi (3,02 prom.) moteris,

Lietuvos bankas išleidžia monetas pagalbos tarnyboms ir šalies energetinei nepriklausomybei

Lietuvos bankas išleis kolekcinę monetą „112“, skirtą greitosios medicinos pagalbos, policijos ir ugniagesių tarnyboms pagerbti, bei proginę monetą, skirtą Lietuvos energetinei nepriklausomybei. Jos paskelbtos oficialiomis mokėjimo priemonėmis. 20 eurų nominalo sidabrinė moneta „112“ į apyvartą bus išleista 2026 m. vasario 19 d., o išankstinis pardavimas prasidės vasario 11 d. Jos tiražas – 2 500 vnt. Moneta yra netradicinės formos – lygiašonė trapecija su skirtingai užapvalintais kampais. Monetos reverse įamžintas tarnybų ženklas – įspėjamoji šviesos signalizacija. Ji perteikia gebėjimą greitai ir

Pensijų kaupimo reforma: pirmąjį mėnesį užregistruoti sprendimai

milijonieriais

Nuo sausio įsigaliojus pensijų kaupimo reformai, dalis pensijų kaupimo dalyvių jau pasinaudojo įstatyme numatytomis lankstesnėmis galimybėmis tvarkyti sukauptą pensijų turtą. Per pirmąjį reformos mėnesį dėl sunkios sveikatos būklės iš pensijų kaupimo buvo išregistruoti 4868 dalyviai. Galimybe baigti kaupimą likus ne daugiau kaip penkeriems metams iki senatvės pensijos amžiaus, kai sukauptas pensijų turtas neviršija pusės pensijų anuiteto ribos, pasinaudojo 7162 žmonės. Vidutinė jų atsiimama suma buvo 5251 euras. 17 333 gyventojai išsiėmė iki 25 proc. sukaupto turto – ne daugiau, nei

Taip pat skaitykite