Kelių direkcija imasi iniciatyvos: sieks, jog kiekvienas senjoras šalies keliuose būtų su atšvaitu

Minint Atšvaitų dieną Lietuvos automobilių kelių direkcija inicijuoja tęstinę švietimo kampaniją vyresnio amžiaus žmonėms „Kaip gerai, kad mane matai“. Šiais metais akcija startuos Vilniaus mieste ir rajone, ateityje plėsis į kitus Lietuvos miestus ir miestelius. Akcijos metu, siekiant atkreipti dėmesį į senjorų pažeidžiamumą keliuose, skirtingų miestų ir miestelių viešose erdvėse bus dalinami atšvaitai, pasakojama apie jų svarbą. Eismo įvykių statistikos duomenimis, 2019-2022 m. 41 proc. visų žuvusių pėsčiųjų buvo vyresni nei 65 metai. Net 67 proc. visų tragiškai pėstiesiems pasibaigusių eismo įvykių įvyko tamsiuoju paros metu.

„Šia akcija siekiame ne vienkartinio efekto – turime ambicingą tikslą, jog jau netolimoje ateityje nė vienas senjoras neišeitų į gatvę tamsiuoju paros metu be atšvaito. Tai leistų apsaugoti mūsų tėvus, senelius nuo skaudžių nelaimių keliuose, tad prie iniciatyvos kviečiu prisijungti ir savivaldybes, seniūnijas, nevyriausybines organizacijas. Kiekvienas paraginkime savo vyresnius šeimos narius, artimuosius, kaimynus užsidėti atšvaitą – tai ne smulkmena, o gyvybes išsaugantis sprendimas“, – akcentuoja Kelių direkcijos generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Atšvaitų diena Lietuvoje tradiciškai minima trečią spalio ketvirtadienį. Jos tikslas dar ir dar kartą atkreipti pėsčiųjų dėmesį į būtinybę būti matomam kelyje tamsiuoju paros metu. Atšvaitas ar šviesą atspindinti liemenė leidžia vairuotojui pastebėti pėsčiąjį saugiu atstumu ir, esant reikalui, sustabdyti automobilį. Tuo tarpu, savo saugumu nepasirūpinę pėstieji tampa itin pažeidžiami – matomumo laukas vairuotojui sutrumpėja vos iki keliasdešimt metrų, tad tinkamai reaguoti į situaciją kelyje nebelieka pakankamai laiko ir tokios akistatos, deja, neretai pasibaigia nelaime.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai atkreipia dėmesį ne tik į atšvaito svarbą, bet ir tinkamą jo nešiojimą. Atšvaitas turi būti gerai matomas iš visų pusių, jo neturėtų užstoti rankinės ar kiti daiktai. Einant užmiestyje prieš automobilių judėjimo kryptį, atšvaitas turi būti dedamas ar kabinamas dešinėje pusėje, maždaug suaugusio pėsčiojo kelių aukštyje, kad būtų gerai apšviečiamas automobilio žibintų.

Iniciatyvą „Kaip gerai, kad mane matai“ Kelių direkcija ketina pradėti jau spalio 19 d. Nemokamai atšvaitus vyresnio amžiaus žmonėms planuojama dalinti Vilniaus Lazdynų, Karoliniškių ir Šeškinės seniūnijose, spalio 20 d. – Vilniaus rajone: Nemenčinėje, Didžiojoje Riešėje ir Avižieniuose. Atšvaitų dalinimą kituose miestuose ir miesteliuose planuojama tęsti dar šiais metais.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Saugiausios ateities profesijos: ką pataria rinktis stojantiesiems 2026-aisiais?

profesijos

Besibaigiant prašymų studijuoti priėmimui, abiturientai ieško krypčių, kurios suteiktų ne tik įdomią kasdienybę, bet ir finansinį saugumą. Vis daugiau jaunuolių žvalgosi į technologijų sektorių – vieną iš nedaugelio sričių, kur pradėjus nuo nulio pajamas įmanoma patrigubinti vos per 5 metus. Šį susidomėjimą patvirtina ir naujausios Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įžvalgos: iki 2030-ųjų rinkoje sparčiausiai augs su DI, duomenų inžinerija, kibernetiniu saugumu ir tinklų infrastruktūra susijusios profesijos. Šios sritys išliks stabilios net ir DI automatizuojant dalį užduočių, teigia Daiva Kasperavičienė, „Telia“

Tyrimas: kas šeštas gyventojas neskiria pinigų pomėgiams

milijonieriais

Laisvalaikį dažnai siejame su mokamomis veiklomis – kelionėmis, renginiais, sportu ar kūryba, tačiau ne visi gyventojai turi pomėgį, kuriam reguliariai skirtų pinigų. Toks pasirinkimas gali reikšti skirtingus dalykus: vieniems pakanka nemokamų ar mažai kainuojančių veiklų, kitiems tai gali būti finansinio atsargumo, mažesnių pajamų ar kaltės jausmo leidžiant pinigus sau ženklas. Apie tai, kaip įvertinti savo laisvalaikio įpročius ir suderinti taupymą su gyvenimo kokybe, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Daugiausia pinigų Lietuvos gyventojai skiria kelionėms – taip teigia

Elektrolitai – ne stebuklingas gėrimas. Kada jie iš tiesų padeda, o kada jų nereikia?

elektrolitai

Elektrolitai gali padėti organizmui atkurti skysčių ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą po intensyvaus fizinio krūvio, gausiai prakaituojant ar sutrikus virškinimui. Tačiau augantis jų populiarumas turi ir kitą pusę – šie produktai vis dažniau vartojami be aiškaus poreikio, tikintis daugiau energijos, greitesnio atsistatymo ar net mažesnio svorio. Į vaistinę užsukusi moteris pasakojo mažai valganti, tačiau kasdien gerianti elektrolitus, nes tikėjosi taip gauti reikalingų medžiagų, išlaikyti energiją ir greičiau sulieknėti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pabrėžia, kad tokia situacija – pavojingas pavyzdys, kaip

Šilutėje sustabdytame automobilyje rastas 21 galbūt neteisėtai laikomas voras

vorai

Šilutėje sustabdytame Lenkijos piliečio automobilyje policijos pareigūnai aptiko 21 įvairių rūšių vorą, kurių teisėto įsigijimo dokumentų vairuotojas nepateikė. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paėmė vorus rūšims nustatyti – įtariama, kad dalis jų gali būti saugomų rūšių. Vyksta tyrimas. Liepos 12-osios naktį, iš sekmadienio į pirmadienį, Šilutėje policijos pareigūnai sustabdė Lenkijos piliečio vairuojamą automobilį. Jame aptiko lagaminą su 21 įvairių rūšių voru plastikiniuose induose. Į įvykio vietą buvo iškviesti aplinkosaugininkai. Vairuotojas nepateikė vorų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Aplinkosaugininkai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą,

Taip pat skaitykite