Apie ekspedicijas į lietuvių tremties vietas
Pagėgių savivaldybės kultūros centre vyko pilietiškumo pamoka-susitikimas su ekspedicijos į lietuvių tremties ir įkalinimo vietas Kazachstane dalyviais.
Svečius ir pagėgiškius dainomis pasveikino kultūros centro moterų vokalinis ansamblis, vadovaujamas Rasos Golubovskienės. Lietuvos Respublikos Seimo narys Paulius Saudargas su ekspedicijos bendražygiais papasakojo apie ekspedicijos tikslus, aplankytas lietuvių tremties vietas, sutvarkytas tremtinių kapines, susitikimus su ten gyvenančiais lietuviais.
Paulius Saudargas bei jo bendražygiai L. Kasčiūnas, E. Švabauskienė, G. Karazijaitė negaili savo laiko ir energijos, kad pažintų savo tautos istoriją tremtyje ir papasakotų ją kitiems žmonėms. Pavadinę savo keliones į tremties vietas ,,Ekspedicija apie DIDVYRIUS“, jie aplankė Vorkutą, Krasnojarską, Ukrainą ir Kazachstaną.
Buvo organizuotos keturios ekspedicijos: KRASLAGAS‘12 – 2012 m. ekspedicija prezidento Aleksandro Stulginskio tremties keliais Krasnojarsko krašte; VORKUTA‘13 – 2013 m. ekspedicija į Komijos respubliką, minint 60-ąsias Vorkutos kalinių sukilimo metines; BROLIAI: LIETUVA- UKRAINA‘14 – 2014 metais vykusi ekspedicija bendrais Lietuvos ir Ukrainos partizanų takais;
KARLAGAS‘15 – ketvirtoji istorinės atminties ekspedicija į Kazachstane veikusį vieną didžiausių lagerių visoje GULAG‘o sistemoje.
Kelionės metu ekspedicijos dalyviai aplankė Spaską – ypatingą lagerį, kuriame po Antrojo pasaulinio karo dauguma kalinių buvo neįgalieji ar nepagydomi ligoniai. Ir nors visi jau buvo pasmerkti, bet vis tiek net ir sunkiausi ligoniai buvo varomi dirbti: berankiai iš karjerų nešiojo akmenis statyboms ant kaklo pakabintuose maišuose, aklieji dirbo pririšti prie reginčiųjų…
Šiame lageryje daugiausia kalėjo žmonės iš Vakarų Ukrainos ir Baltijos šalių. Lietuvių šiame lageryje buvo net 20%. Ypač sukrėtė pasakojimas apie Dolinkoje esančias lageryje kalintų moterų ir vaikučių kapines, vadinamas „Mamočkino“. Kapinės atsirado šalia Akmolinsko tėvynės išdavikų žmonų lagerio „Alžir“, kuriame kalėjo 20 tūkstančių 62-ų tautybių moterys.
Šis susitikimas tarytum įprasmino N. Dž. Kulo žodžius: ,,Jei tauta nepasakos savo istorijos, už ją tai padarys kiti“.
Kultūros centro inf.







