Šeštadienį Vilkyškių miestelio centre šurmuliavo tradicinė Kaziuko mugė. Nei alaus, nei midaus nebuvo. Vilkyškių seniūnijos bendruomenė kvietė prie laužo, virš kurio garavo didžiulis puodas – iš jo sėmė, į puodukus pylė, paragauti siūlė senosios Prūsijos lobiais vadinamos arbatos, ekologiškos, pelniusios Lietuvos tautinio paveldo vardą. Tokį išskirtinį verslą susikūrė Vilkyškių bendruomenė.

„Kazimiero arbata“ – tokių dovanų gavo ir Vilkyškių seniūnijos Kaziai ir Kazimierai, kurių šįkart pagerbti keturi: vietos katalikų parapijos kunigas Kazys Žutautas, taip pat Kazys Polita, Kazimieras Kinderis ir Kazimieras Arcimavičius. Vilkyškių seniūnijoje yra 7 varduvininkai, tačiau Eleonora Kazimiera Ščerbakova į Kaziuko mugę neatvyko, jaunų vyrų Kazimiero Povilaičio iš Žukų ir vilkyškiečio Kazimiero Gečiaus irgi nesulaukta.
Vilkyškių seniūnas Darius Jurkšaitis pasidžiaugė: „Toks gausus čia susirinkusių žmonių būrys rodo, kad mums reikia švenčių, linksmybių, reikia bendravimo, šilto žodžio, kaimyno kumštelėjimo… Tikiuosi, kad šiandien čia kiekvienas ras sau tinkamą užsiėmimą: kas susitiks seną draugą, kas išsikalbės, kas naudingą daiktą nusipirks, kas pašoks, kitų pasižiūrės, save parodys, o kas ir pinigėlių užsidirbs. Linkiu visiems geros nuotaikos ir gero oro, naudingų pirkinių ir geros prekybos“.

Spalvingų verbų į Kaziuko mugę atvežė moterys iš Stoniškių.

„Turime nuostabų vardą, kurį mums suteikė. Žinome, kad šventas Kazimieras turėjo ir statusą – buvo didikas. Viską, ką darė, jis gebėjo suderinti su Dievo malone, nepamiršo maldos, nepamiršo daryti gera. Linkiu, kad nepavargtumėm daryti gera vienas kitam“, – tokiais žodžiais į šventės dalyvius kreipėsi kunigas Kazys Žutautas.
Išties kovo 4 d. – Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena. Šv. Kazimieras, gyvenęs 1458-1484 metais, yra žinomas ir gerbiamas šventasis, kuris buvo išsilavinęs, išmintingas žmogus, prabangos ir malonumų aplinkoje išdrįsęs atvirai pasisakyti už krikščioniškąsias vertybes: tikėjimą, maldą, rūpinimąsi vargšais, ištikimybę, saiką. Daugelis jaunų žmonių šv. Kazimiero gyvenime atpažįsta norą eiti prieš srovę, nesitaikstyti su neteisybe, melu, rinktis tai, kas tikra ir amžina.
Net saulė nušvito
Kaimiška muzika, linksmos dainos ir gardūs kvapai į Kaziuko mugę vidurdienį sutraukė jau gausybę žmonių. Kol saulė buvo už debesų, nuo žvarbaus oro gelbėjo kopūstynė po 1 eurą, net iš Viešvilės moterų atvežti karšti cepelinai po 2 eurus, Žukų kaimo moterų iškeptas kugelis. Vis daugiau radosi norinčių pasišildyti Vilkyškių bendruomenės dalijama arbata. Pakelių prikrauta tiek, kad net akys raibo. Visos arbatų rūšys paruoštos pagal vaistininko, liaudies medicinos eksperto Virgilijaus Skirkevičiaus rekomendacijas.
Štai „Kazimiero arbata“ surinkta 2015 m. vasarą Mažosios Lietuvos teritorijoje. Tai ekologiškas žemės ūkio produktas – vaistinius augalus rinko Aušgirių, Kriokiškių, Lumpėnų, Mociškių, Žukų, Smalininkų ir Viešvilės gyventojai. Džiovino ir fasavo Vilkyškių bendruomenė. „Kazimiero arbatoje“ – aviečių ūgliai, raudonėliai, juodųjų šeivamedžių žiedynai.

Tarsi spalvingas pavasaris ant stalo Kaziuko mugės kepinėliai.

Beje, ir Kaziuko mugėje Vilkyškių bendruomenė prekiavo įvairiomis dėžutėmis ir kitais suvenyrais, kurie išgraviruoti ir išpjaustyti iš medžio – tai dar vienas jų verslas, susikurtas gavus europinę paramą.
Stoniškių bendruomenės moterys su vaikais stalą nukrovė gėrybėmis: pyragais ir „grybukais“, spalvingomis verbomis, dailiuose indeliuose susodintais kaktusais, žinoma, ir auksarankės stoniškietės Aldonos Ališkevičienės bei jos dukrų mezginiais, nėriniais. Netoli ilgą stalą siuviniais, mezginiais, papuošalais apdėjo Pagėgių neįgaliųjų draugijos nariai. Buvo ir svogūnų pynių, bandelių, sausainių, dešrų ir lašinių, drožinių iš medžio, metalo dirbinių, net kailio gaminių. Šluotų galėjai rinktis ir pagal koto ilgumą, ir pagal „galvos“ stambumą… Tik nei vyrai, nei moterys prie šluotų į eilę nestojo… Ne viena moteris rinkosi pintų krepšelių. Į juos dėjosi nusipirktų bandelių, bryzelį lašinukų, dešimtį kiaušinių, į rankas ėmė verbą, o akimis ganė mezginius, nėrinius, siuvinius. Kas pirko, kas pardavė, mainė, derėjosi ir juokavo.
Netrukus jau sukosi poros, po šokių prasidėjo žaidimai, vyrai ir moterys traukė dainas. Tuštėjo prekystaliai, dideli kopūstynės ir arbatos katilai. Tik žmonės neskubėjo skirstytis. Pasirodo, linksma ir be alaus, ir be midaus.

Stasė SKUTULIENĖ

Į Kaziuko mugę Vilkyškių miestelio centre suėjo ir suvažiavo gausybė Pagėgių, Šilutės, Jurbarko ir kitų kraštų gyventojų.

Kopūstynė – tik 1 euras…

Vilkyškių seniūnas Darius Jurkšaitis (iš kairės) su apdovanotais varduvininkais Kaziais ir Kazimierais.