Kas Lietuvoje nenori būti išlaikytiniu?

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė nusipirko žemės sklypą, jame statysis nuosavą namą, kuriame planuoja apsigyventi baigusi jau antrąją valstybės vadovo kadenciją. Nors įstatymas leidžia kadenciją baigusiam šalies Prezidentui gyventi valstybės name Turniškėse, prestižiniame Vilniaus kampelyje, šios privilegijos D. Grybauskaitė atsisako.

Prezidentė neseniai dalyvavo Paryžiaus klimato kaitos susitarimo pasirašymo ceremonijoje Niujorke.

Prezidentė neseniai dalyvavo Paryžiaus klimato kaitos susitarimo pasirašymo ceremonijoje Niujorke.

 

Viešai, oficialiai, skaidriai
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai deklaravo, kad iš bendrovės „Forteka“ nusipirko 50 tūkst. Eur vertės 16 arų žemės sklypą Pašilių kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone.
D. Grybauskaitė Prezidento pareigas eina antrą penkerių metų kadenciją. Būti Lietuvos vadove jai liko 3 metai. Įstatymas numato, kad Prezidentas, pasibaigus kadencijai, lieka gyventi valstybės pastate Turniškėse, kurių teritoriją saugo Vadovybės apsaugos departamentas. Patekti į Turniškes galima tik turint specialų leidimą.
D. Grybauskaitė Turniškėse gyvena nuo 2009 m. Prezidentės kaimynai – prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma ir Kristina Brazauskienė, jau mirusio Prezidento Algirdo Brazausko antroji žmona. Ji turi laikiną leidimą patekti į Turniškes, nes jau ilgokai netyla ginčai, ar A. Brazausko antroji žmona beturi teisę čia gyventi. Šiuo metu tai aiškinasi teismas. Į teismą kreipėsi Prezidento kanceliarija, kai praėjusį spalį pasibaigus sutarčiai ne kartą įspėjo K. Brazauskienę, kad reikia išsikraustyti, tačiau moteris to nepadarė.
Prezidentė D. Grybauskaitė gyvena name, kuris buvo nušalinto Prezidento Rolando Pakso rezidencija. Šešerius metus šis namas Turniškėse buvo tuščias, tad prieš įsikūrimą teko atlikti remontą ir sutvarkyti rezidenciją.
Nuo 2014 m. Turniškėse gyvena ir premjeras Algirdas Butkevičius su žmona Janina.
Neišskaičiavus mokesčių, Prezidentė gauna 7178 Eur atlyginimą. Prieš tapdama Prezidente, D. Grybauskaitė gyveno kotedže Noragiškių g., Jeruzalės rajone, Vilniuje. Šiuo metu kotedžas tuščias. 2014 m. D. Grybauskaitė deklaravo turinti 761 tūkst. Eur turto ir santaupų: 283 tūkst. Eur santaupų, 350 tūkst. Eur vertės vertybinių popierių, 101 tūkst. Eur vertės nekilnojamojo turto, 23 tūkst. Eur vertės žemės, meno ir juvelyrinių dirbinių – 4500 Eur.
Išplatintoje ELTOS informacijoje skelbiama, kad baigusi Prezidento antrąją kadenciją D. Grybauskaitė nepasiliks Turniškėse. „Nesinaudosiu privilegijomis, manau, jas reikia naikinti. Įstatymai turi būti pakeisti. Ateityje siūlysiu, kad būtų taip, kaip visose civilizuotose Europos valstybėse, kur garantuojama tik apsauga ir minimalaus biuro buvimas, visa kita yra asmenimis reikalas. (…) Tikrai reikia baigti su tomis privilegijomis ir gyvenimu mokesčių mokėtojų sąskaita“, – pareiškė Prezidentė.
Apie privilegijas
„Pamarys“ kreipėsi į Šilutės r. savivaldybės tarybos narius Sandrą Tamašauskienę, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Šilutės skyriaus pirmininkę, ir Joną Jatautą, Liberalų sąjūdžio atstovą vietos savivaldoje, prašydamas šių žinomų pedagogų pasidalinti savo nuomone apie dar gajas privilegijas. Pateikiame gautus atsakymus.
Sandra Tamašauskienė:
– Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą nesinaudoti privilegijomis vertinu kaip garbingą poelgį. Nesame turtinga šalis, jei galime nesinaudoti valstybe, taip ir elkimės. Prezidentė ir vėl priekyje – rodo pavyzdį. Džiaugiuosi, kad ir jauni žmonės Prezidentę laiko tvirto, atsakingo ir garbingo valstybės vadovo pavyzdžiu, vadinasi, galbūt nupirktai žiniasklaidai nepavyks tautos paversti mankurtais – žmonėmis, neatmenančiais savo istorinės praeities ir patirties.
Netapau privilegijuota, kai tapau Savivaldybės tarybos nare, veikiau priešingai: netekau privilegijos į laisvalaikį (para pasidarė per trumpa) ir į privatumą.
Kaip Antikorupcijos komisijos pirmininkė prižiūriu, kad Šilutės rajono savivaldybės vadovai nepiktnaudžiautų ir privilegijomis. Jei tai pastebės laikraščio skaitytojai, prašau pranešti.
Apie valdžios viešpatavimą sovietmečiu daug skaičiau ir girdėjau, manau, kad daug kas paveldėta iš tos santvarkos ir dabar, pavyzdžiui, Druskininkai: tam tikriems, žinoma, naudingiems ir palankiems valdžios vyrams ir moterims sukurta poilsio oazė už valstybės lėšas, meras sumaniai jais naudojosi spręsdamas ir savo asmeninius reikalus. Blogai ir tai, kad tik patekę į valdžią politikai stengiasi įdarbinti „savus“ žmones, išsilavinusiems jauniems žmonėms po studijų darbo tenka ieškoti ne pagal specialybę arba ne Lietuvoje – sukurtas įspūdis, kad valstybėje gera gyventi tik valdantiesiems ir jų giminėms bei draugams. Na, dar ir pataikūnams.
Dabar kaip niekad į valdžią turi ateiti atsakingi ir garbingi žmonės, įgiję išsilavinimą. Gerbiu turtingus žmones – sumanumu ir protu bei darbštumu gerovę sukūrė ne tik sau ir šeimai, bet įdarbino daugelį žmonių. Linkėčiau Lietuvai tokių žmonių valdžioje, tada, matyt, nekalbėtume ir apie privilegijas“.
Jonas Jatautas:
– Mano supratimu, valdžia – tai tarnystė, tai pati didžiausia privilegija ir garbė, kurią suteikia piliečiai savo išrinktiesiems. Grįžau į mokyklos vadovo postą sąmoningai siekdamas tarnauti jaunimui, o tai man dar viena didelė privilegija. Tai nepalyginamai daugiau ir svarbiau nei koks sklypas, namas ar automobilis. Būti savo srities profesionalu, puikiai išmanyti savo darbą – tai didžioji žmogaus privilegija ir viso gyvenimo esmė. Ir nors mes, vadovai, sakome, kad mus „maitina“ problemos, kurias sprendžiame didžiąją dienos dalį, bet kuo toliau, tuo labiau suvokiu, kad tai yra ne kas kita, kaip tarnavimo žmonėms ir visuomenei malonumas. Ar gali būti kas nors vertingesnio? Žinoma, ne“.

Stasė SKUTULIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios didžiausios audros nuo 1970-ųjų. Maksimalus kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3-6 paras, bus kompensuojama iki 220 Eur, per 7-13 parų – iki 440 Eur, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur nuostolių. Gauti prašymai Šiuo metu ESO jau yra gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų, kuriuose

Ekspertas: rugsėjį nesitikėkite elektros pigimo

elektros ekspertas

Rugsėjį didmeninės elektros kainos mažėjimo Lietuvoje tikėtis kol kas nėra daug pagrindo. Vasaros atostogų sezonui būdingą paklausą keis didėjantis elektros vartojimas, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją. Papildomą spaudimą kuria ir išaugusios gamtinių dujų kainos bei neapibrėžtumas Europos energetikos rinkose. Rugpjūtį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 Eur/MWh ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, kai sudarė 75,63 Eur/MWh. Rugsėjis, ankstesnių metų duomenimis, neturi vienos aiškios kainų krypties. Pernai vidutinė elektros kaina nuo 80,06 Eur/MWh

Sukčiai vis pasinaudoja žmonių patiklumu

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Rugsėjo 6 d. pavakare kieme Sakūčių k., Šilutės r., automobilyje „Opel Frontera“, vyras, gim. 1978 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1955 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugsėjo 4 d. vakare bute Traksėdžių k., Šilutės sen., vyras, gim. 1971 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1972 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugsėjo 4 d. vėlų vakarą Šilutėje vyras, gim. 1988 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugpjūčio 26

Žuvienės virimo čempionatą laimėjo ignaliniečiai

žuvienės čempionatas

Rugsėjo 5 d., šeštadienį, Šilutės senojo turgaus aikštėje įvyko XVIII tarptautinis žuvienės virimo čempionatas. Šis renginys kasmet suburia bendruomenes, svečius ir žuvienės virimo meistrus iš Lietuvos bei užsienio. Šventėje dalyvavo ir užsienio partneriai iš Alanijos (Turkija) bei Saldus (Latvija). Jų viešnagė stiprina draugystę ir prasmingus tarptautinius ryšius. Svarbiausia žinia: žuvienės virimo čempionų žiedas iškeliavo į Ignaliną. Čempionų titulą pelnė komanda „Ignalinos unguriokai“. Žuvies sriubos kategorijos nugalėtojai: „Rukū masals“, Šilutės miškininkų komanda, Šventosios miestelio bendruomenė. Tradicinės žuvienės kategorijoje laimėjo: „Pamario žemaite“,

Taip pat skaitykite