Kas dešimtas lietuvis finansiškai negali paremti artimųjų

Kas dešimtas (10 proc.) lietuvis teigia nebegalintis finansiškai remti savo artimųjų taip, kaip anksčiau. Tai rodo „Citadele“ banko surengtos apklausos rezultatai. Tiesa, kitose Baltijos šalyse dėl dabartinės ekonominės padėties taip, kaip anksčiau, artimiesiems padėti negali kas penktas – 20 proc. estų ir 21 proc. latvių.

Respondentų buvo klausiama, kaip dabartinė ekonominė padėtis pakeitė jų galimybes finansiškai remti šeimos narius, giminaičius ar draugus, išskyrus savo nepilnamečius vaikus. Toliau remiantys artimuosius finansiškai nurodė 21 proc. lietuvių, 27 proc. latvių ir 20 proc. estų respondentų. Remiantys didesnėmis sumomis nurodė 2 proc. lietuvių, 3 proc. latvių ir 1 proc. estų apklaustųjų.

Lietuvos ekonomika stipriausia tarp Baltijos šalių

„Ekonomikos temperatūra Baltijos regione ir toliau skiriasi, tačiau situacija keičiasi. Lietuvos ekonomika lieka stipriausia visame Baltijos regione. Tai patvirtina ir puikus (+3,6 proc.) Lietuvos BVP augimas ketvirtą 2024 m. ketvirtį. Lietuvos ekonomiką skatina ir eksportuojanti pramonė, ir vidaus prekyba, o pastaruoju metu – statybų ir NT sektoriai, kur atsigavimą skatina sumažėjusios palūkanos“, – sako „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Jo teigimu, Latvijos ekonomika šiuo metu stagnuoja: pastebimas tik nedidelis vidaus vartojimo atsigavimas, labai laipsniškai gerėja situacija paslaugų sektoriuje. Kituose sektoriuose pagerėjimo nesimato.

„Estijos ekonomika lieka silpniausia Baltijos regione dėl to, kad Estijos privataus sektoriaus skolos santykis su BVP yra didžiausias visame regione. Vis dėlto, ryškėja vis daugiau signalų, kad Estijos ekonomika stiprėja ir po truputį išlenda iš recesijos gniaužtų. Matome pirmus vidaus vartojimo atsigavimo signalus, be to, pastaruoju metu pastebimai pagerėjo estų pramonės ir statybų sektoriaus lūkesčiai“, – teigia A. Izgorodinas.

Kas dešimtas gauna paramą

Apklausos duomenimis, patys gaunantys paramą iš kitų nurodė beveik kas dešimtas apklaustasis (7 proc. lietuvių, 8 proc. latvių ir 9 proc. estų). Gavę prašymų padėti, bet negalintys to padaryti dėl savo finansinės padėties nurodė 5 proc. lietuvių ir estų bei 4 proc. latvių respondentų.

Niekam neteikiantys finansinės paramos nurodė penktadalis respondentų (21 proc. lietuvių, 19 proc. latvių ir estų), o 32 proc. lietuvių, 20 proc. latvių ir 25 proc. estų respondentų teigė, jog aplinkiniams finansinės paramos nereikia.

„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2025 metų sausį. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite