Kultūros ministerija paskutinėmis vasaros dienomis Kuršių nerijoje organizuoja praktines dirbtuves, kuriose, vadovaujant Australijos ekspertams, bus vertinamas šios UNESCO pasaulio paveldo vertybės pažeidžiamumas klimato kaitai. Kuršių nerija, kaip ir daugelis pasaulio paveldo vertybių, patiria klimato kaitos, taip pat su tuo susijusį didėjančio turizmo, infrastruktūros plėtros, besikeičiančios žemės naudojimo praktikos poveikį. Manoma, kad šios tendencijos tęsis, intensyvėjant klimato kaitai spartės ir dar labiau paveiks ekosistemas, bendruomenes, įpročius, vertybes. Praktinėse dirbtuvėse ekspertai pateiks klimato rizikos vertinimą, kuris suteiktų informacijos ir leistų Kuršių nerijos valdytojams nustatyti prioritetinius veiksmus, kurie sušvelnintų klimato kaitos poveikį kultūriniam kraštovaizdžiui.

Praktinės dirbtuvės Kuršių nerijoje vyks rugpjūčio 26-30 d. Pagal jų rezultatus vertinimo ataskaitą rengs Jameso Cooko universiteto Šiaurės Kvinslande (Australija) ekspertai, dalyvaujant kultūros paveldo, aplinkos, klimato, urbanistikos ir susijusių sričių ekspertams iš Lietuvos bei savivaldos ir vietos bendruomenės atstovams. Ši australų ekspertų grupė jau yra vykdžiusi panašaus pobūdžio projektus Vega archipelage ir Briugene (Bryggen) Norvegijoje – taip pat UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančiose vietovėse.

Praktines dirbtuves Kultūros ministerija organizuoja įgyvendindama Norvegijos kultūros paveldo direktorato (Riksantivaren) inicijuotą UNESCO pasaulio paveldo apsaugai skirtą projektą „Kultūros paveldo pažeidžiamumo klimato kaitai indekso nustatymas“. Praktinių dirbtuvių darbas Kuršių nerijoje finansuojamas Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo lėšomis. Projekto partneriai – Aplinkos ministerija, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

Kultūros min. inf.