Birželio 24-oji Vainute buvo pašėlusiai karšta diena. Ir tikrąja prasme, nes termometro stulpelis persirito 30 laipsnių padalą, ir perkeltine, nes susirinkę į šventę žmonės linksminosi aktyviai, iš širdies. Tradicinės Joninės Vainute šį kartą tapo proga paminėti ir kitus svarbius įvykius. Vainuto miestelis šventė 510 metų sukaktį, o mokykla ir bažnyčia – 410 metų, minint artėjantį Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį, atidengtas paminklas Vainuto valsčiaus 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovų savanoriams atminti.

Minint artėjantį Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį, atidengtas paminklas Vainuto valsčiaus 1919-1920 metų Nepriklausomybės kovų savanoriams atminti. Jį pašventino Vainuto klebonas Dainoras Židackas.

Ko gero, pagrindiniu ir labiausiai pastebimu šventės akcentu tapo paminklo 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovų Vainuto valsčiaus savanoriams atidengimas. Iš Vainuto kovoti už Nepriklausomą Lietuvą išėjo 39 savanoriai, 2 iš jų – Stasys Bagdonas ir Petras Šimkus – apdovanoti 1919 metais įsteigtais Vyčio Kryžiaus ordinais. Kai kilo iniciatyva buvusiuose valsčiuose, dabartinėse seniūnijose, įamžinti savanorius, Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus buvo vienas iš pirmųjų, palaikiusių šią idėją.

Meras įteikė padėkas Vainuto seniūnijos bendruomenių atstovėms, o šios savo bendruomenėse pintais vainikais papuošė sceną.

„Šitas paminklas skirtas Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui, todėl jį ir pastatėme. Prieš 2-3 mėnesius gavau iš Ministro Pirmininko patarėjo, žurnalisto ir kolekcininko Viliaus Kavaliausko elektroninį laišką, kuriame jis rašė apie šią gražią akciją. Apie 30 atminimo ženklų jau pastatyta, o iš viso jų Lietuvoje turėtų būti apie 300-400. Nieko nelaukdamas pasitariau su klebonu, seniūnaite Viktorija, bendruomenės nariais ir nusprendėme įamžinti kovotojų atminimą. Svarstėme prie bažnyčios ar kitoje vietoje pastatyti atminimo lentą, bet juk turime daug nuostabių žmonių, kurie savo rankomis gali padaryti paminklą. Tikiuosi, kad paminklas stovės ir pravažiuojančiuosius džiugins ilgai. Kai dar buvo statomas, važiuojantieji pro šalį sustodavo, domėjosi, kas čia bus, džiaugėsi šio ženklo išskirtinumu. Tai pirmasis koplytstulpio formos paminklas, skirtas šiems įvykiams pažymėti. Visi kiti istoriniai ženklai – tai atminimo lentos“, – pasakojo Vainuto seniūnas V. Mockus. Jis įteikė padėkas Arūnui Šimeliui, Zigmui Birbalui, Egidijui Pietariui, Petrui Remeikiui ir Kazimierui Bidvai, padėjusiems pastatyti šį atminimo ženklą.

Šventės pradžioje buvusi apytuštė aikštė vakarėjant prisipildė žmonių.

Kovotojų už Nepriklausomybę įamžinimo idėjos autorius Vilius Kavaliauskas sakė, kad išaiškinti žmones, kurie kūrė valstybę, buvę labai sunku. Tais laikais jokio akivaizdaus karo nevyko, be to, tik kas trečias už Nepriklausomybę kovojęs savanoris buvo oficialiai įtrauktas į savanorių sąrašą. Nepaisant to, uždavinį grąžinti savanorių vardus istorijai pavyko įgyvendinti.
Žodį gavęs Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis priminė, kad yra istorikas ir galėtų kalbėti ilgai: „Mes mename tas kovas, tuos žmones, tuos skaudžius įvykius, kurių dėka pasiekiamas tikslas. Anuos laikus gal daugiau prisimena mūsų senoliai, o mes turime savo, mūsų dienų analogą – 1991 metų sausio 13 įvykius“.
Vaidotas VILKAS

Vainuto folkloro ansamblio „Vainuta“, vadovaujamo Loretos Mieliulytės nariai ir šoko, ir dainavo.

Vainuto Joninių svečiai (iš kairės): LR Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Šilutės r. meras Vytautas Laurinaitis, LR Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis, LR žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis ir savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.

Blaivumo standartų neatitikusių pirmųjų šokėjų šokį teko nutraukti policijos pareigūnams.

Viešąją tvarką šventės metu saugojo gausios policininkų ir jų rėmėjų pajėgos.