Karštos Joninės Vainute

Birželio 24-oji Vainute buvo pašėlusiai karšta diena. Ir tikrąja prasme, nes termometro stulpelis persirito 30 laipsnių padalą, ir perkeltine, nes susirinkę į šventę žmonės linksminosi aktyviai, iš širdies. Tradicinės Joninės Vainute šį kartą tapo proga paminėti ir kitus svarbius įvykius. Vainuto miestelis šventė 510 metų sukaktį, o mokykla ir bažnyčia – 410 metų, minint artėjantį Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį, atidengtas paminklas Vainuto valsčiaus 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovų savanoriams atminti.

Minint artėjantį Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį, atidengtas paminklas Vainuto valsčiaus 1919-1920 metų Nepriklausomybės kovų savanoriams atminti. Jį pašventino Vainuto klebonas Dainoras Židackas.

Minint artėjantį Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį, atidengtas paminklas Vainuto valsčiaus 1919-1920 metų Nepriklausomybės kovų savanoriams atminti. Jį pašventino Vainuto klebonas Dainoras Židackas.

Ko gero, pagrindiniu ir labiausiai pastebimu šventės akcentu tapo paminklo 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovų Vainuto valsčiaus savanoriams atidengimas. Iš Vainuto kovoti už Nepriklausomą Lietuvą išėjo 39 savanoriai, 2 iš jų – Stasys Bagdonas ir Petras Šimkus – apdovanoti 1919 metais įsteigtais Vyčio Kryžiaus ordinais. Kai kilo iniciatyva buvusiuose valsčiuose, dabartinėse seniūnijose, įamžinti savanorius, Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus buvo vienas iš pirmųjų, palaikiusių šią idėją.

Meras įteikė padėkas Vainuto seniūnijos bendruomenių atstovėms, o šios savo bendruomenėse pintais vainikais papuošė sceną.

Meras įteikė padėkas Vainuto seniūnijos bendruomenių atstovėms, o šios savo bendruomenėse pintais vainikais papuošė sceną.

„Šitas paminklas skirtas Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui, todėl jį ir pastatėme. Prieš 2-3 mėnesius gavau iš Ministro Pirmininko patarėjo, žurnalisto ir kolekcininko Viliaus Kavaliausko elektroninį laišką, kuriame jis rašė apie šią gražią akciją. Apie 30 atminimo ženklų jau pastatyta, o iš viso jų Lietuvoje turėtų būti apie 300-400. Nieko nelaukdamas pasitariau su klebonu, seniūnaite Viktorija, bendruomenės nariais ir nusprendėme įamžinti kovotojų atminimą. Svarstėme prie bažnyčios ar kitoje vietoje pastatyti atminimo lentą, bet juk turime daug nuostabių žmonių, kurie savo rankomis gali padaryti paminklą. Tikiuosi, kad paminklas stovės ir pravažiuojančiuosius džiugins ilgai. Kai dar buvo statomas, važiuojantieji pro šalį sustodavo, domėjosi, kas čia bus, džiaugėsi šio ženklo išskirtinumu. Tai pirmasis koplytstulpio formos paminklas, skirtas šiems įvykiams pažymėti. Visi kiti istoriniai ženklai – tai atminimo lentos“, – pasakojo Vainuto seniūnas V. Mockus. Jis įteikė padėkas Arūnui Šimeliui, Zigmui Birbalui, Egidijui Pietariui, Petrui Remeikiui ir Kazimierui Bidvai, padėjusiems pastatyti šį atminimo ženklą.

Šventės pradžioje buvusi apytuštė aikštė vakarėjant prisipildė žmonių.

Šventės pradžioje buvusi apytuštė aikštė vakarėjant prisipildė žmonių.

Kovotojų už Nepriklausomybę įamžinimo idėjos autorius Vilius Kavaliauskas sakė, kad išaiškinti žmones, kurie kūrė valstybę, buvę labai sunku. Tais laikais jokio akivaizdaus karo nevyko, be to, tik kas trečias už Nepriklausomybę kovojęs savanoris buvo oficialiai įtrauktas į savanorių sąrašą. Nepaisant to, uždavinį grąžinti savanorių vardus istorijai pavyko įgyvendinti.
Žodį gavęs Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis priminė, kad yra istorikas ir galėtų kalbėti ilgai: „Mes mename tas kovas, tuos žmones, tuos skaudžius įvykius, kurių dėka pasiekiamas tikslas. Anuos laikus gal daugiau prisimena mūsų senoliai, o mes turime savo, mūsų dienų analogą – 1991 metų sausio 13 įvykius“.
Vaidotas VILKAS

Vainuto folkloro ansamblio „Vainuta“, vadovaujamo Loretos Mieliulytės nariai ir šoko, ir dainavo.

Vainuto folkloro ansamblio „Vainuta“, vadovaujamo Loretos Mieliulytės nariai ir šoko, ir dainavo.

Vainuto Joninių svečiai (iš kairės): LR Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Šilutės r. meras Vytautas Laurinaitis, LR Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis, LR žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis ir savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.

Vainuto Joninių svečiai (iš kairės): LR Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Šilutės r. meras Vytautas Laurinaitis, LR Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis, LR žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis ir savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.

Blaivumo standartų neatitikusių pirmųjų šokėjų šokį teko nutraukti policijos pareigūnams.

Blaivumo standartų neatitikusių pirmųjų šokėjų šokį teko nutraukti policijos pareigūnams.

Viešąją tvarką šventės metu saugojo gausios policininkų ir jų rėmėjų pajėgos.

Viešąją tvarką šventės metu saugojo gausios policininkų ir jų rėmėjų pajėgos.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite