Vasarai einant į pabaigą, bitininkai džiaugiasi gautu medaus derliumi ir pamažu ruošia biteles žiemai. Apie šiemet vyravusius karščius ir jų įtaką bitėms noriai pasakoja ilgamečiai Bitėnų kaimo gyventojai ir bitininkai – Birutė ir Kazimieras Žemguliai.

Birutė ir Kazimieras Žemguliai aprodė bitėms įrengtą girdyklą, labai pravertusią šią karštą vasarą.

Mėgsta sūdytą vandenį
Jų sodyboje stovi per 20 avilių, kuriuos prižiūrėti savaitgaliais padeda sūnus su marčia. B. Žemgulienė sakė, jog ji pati dažniausiai padeda tik medų iš medsukio išvarvinti, supilsto jį į stiklainius, įlydo vaškines korių plokšteles, padeda medumi prekiauti.
Ponia Birutė atkreipė dėmesį, kad esant dideliems karščiams, bitėms darbuotis būna kur sunkiau negu įprastai. Joms galima padėti įrengiant specialias girdyklas. Žemguliai savo įrengtoje girdykloje bites vaišina gėlu bei sūdytu vandeniu, kuris iš specialių bakelių laša ant raižytos medinės lentos. Karštą vasaros dieną, tokia lenta būna visa nutūpta bitėmis.
Daugiamečiai Bitėnų kaimo gyventojai sakė, jog medų nešančios darbininkės mieliau gaivinasi sūdytu vandeniu. Jų laikomos bitės iš girdyklos per porą dienų išsiurbdavo apie pusę litro vandens. Surasti tokį kiekį šalto vandens laukuose, medaus kopinėtojoms būtų gana vargingas uždavinys.
Pasak B. Žemgulienės, idėja bitėms įrengti girdyklą kilo ne šiaip sau. Ji prisiminė, kaip kadaise kaimynė jai rodė, vandens talpyklą, gausiai prikritusią bičių. Buvo karšta vasaros diena ir kai kurios vandens atskridusios bitės paprasčiausiai skendo talpykloje. Todėl vandens talpyklą norint paversti bičių girdykla, vertėtų į ją įmesti keletą pagalių ar šakų, kad bitės turėtų kur nutūpti ir nenuskęstų begerdamos.
Vapsvas naikino viščiukai
K. Žemgulys pridūrė, kad pasibaigus medunešiui bites galima girdyti sirupu – taip pat apie pusę litro kas antrą dieną. Jis tikina, kad sirupo bitės į korius neneša, o jį sunaudoja maistui. Šis metodas taip pat veiksmingas norint, kad bitės nesispiestų.
Senieji bitėniškiai sakė, kad žiemai avilius stengiasi paruošti iki rugsėjo 15 d. – juos apšiltina, apžiūri bites, parūpina maisto žiemai. Rudenį bitėms sunkiau rasti žiedadulkių, todėl svarbu joms parūpinti bičių duonelės. Jos Žemguliai parsiveža iš Tauragėje veikiančios vienos įmonės.
„Šią vasarą vyravę šilti orai netrukdė bitėms dirbti, tai ir medaus buvo kur kas daugiau negu pernai. Žinoma, sausros metu jos randa mažiau nektaro, bet kadangi nelyja – jį neša intensyviau. Žiemą bitėms maitintis dedamas cukrus arba medaus sirupas, bet tai neturėtų būti lipčius – daug mineralų turintis medus, – kad bitės žiemą nepradėtų viduriuoti“, – dalykiškai pasakojo K. Žemgulys.
Šią vasarą buvo labai daug vapsvų, kurios kenkia bitėms. Neretai lįsdamos į bičių avilius jos platina įvairias ligas, būna, kad pjauna bites. Pasak K. Žemgulio, senuose kurmiarausiuose įsitaisiusias vapsvas sunku išnaikinti – ne visada padeda net specialios priemonės. Jis prisiminė atvejį, kai jos buvo įsitaisiusios mėšlo krūvoje, o jų urvą vis užkraunant, jos vis tiek pasidarydavo landą.
Problema buvo išspręsta labai originaliai – prie mėšlo besiganantys viščiukai, pavaišinti pritvotomis vapsvomis, vėliau patys jas gaudė, sustoję prie jų lizdo angos.
Sugėlė visas avilys
Pasak K. Žemgulio, vapsvas veiksmingai naikinti galima netoli jų lizdo padėjus medumi apipiltų musmirių. Rinkdamos metų, vapsvos į savo lizdą parneša ir nuodų.
Tokiu metodu vapsvas geriausia naikinti vėlai vakare, kai bvyrauja šaltesnis oras. Tokiu laiku vapsvos yra aktyvesnės, o bitės darbuojasi aviliuose.
B. Žemgulienė, paklausta ar nebijo bičių įkandimų, pataisė: „Bitės ne kanda, o gelia. Dėl to bičių bijoti tikrai nereikia“. Ji sakė eidama susitikti su bitėmis užsidedanti tinklelį tik ant galvos. Kartą ją buvo užpuolęs beveik visas bičių avilys – rankos net juodos buvusios nuo jų gausos. Tąkart bitės pasiuto, kai iš avilio imant prilipdytą korį, jis krito atgal į avilį. Kliuvo tada jai, kieme pririštam šuniu ir net lizde stovėjusiam gandrui…
„Visą pusdienį po sukandimo rankiojau geluonis. Nustebsit, bet po bičių sugėlimo, kitą dieną pabudau žvalesnė ir jaučiausi kur kas geriau. Atsikėliau darbinga kaip niekada. Iki tol visą savaitę vaikščiojau kaip musmirių prisivalgiusi, o po sugėlimo iki pat rudens buvo geriau“, – apie įsimintiną įvykį pasakojo B. Žemgulienė.
Jos teigimu, bitės būna piktesnės kai oras prastesnis, kai vėjuota ir mažosios darbininkės neranda maisto. Šią vasarą Žemgulių laikomos bitės buvo nepiktos ir negeldavo net kai Birutė ravėdavo aplinkui avilius ar nešdavo bitėms vandens į girdyklą.

Simonas SKUTULAS