Karščiai plūsta ir į Lietuvą  

karštis futbolasEuropoje kai kur temperatūra viršijo 44 °C.

Kokia temperatūra prognozuojama Lietuvoje? Kiek karštų dienų būna Lietuvoje? Praneša Hidrometeorologijos tarnyba.

Birželio 25 d., ketvirtadienį, dieną vietomis trumpas lietus, galima perkūnija. Vėjas vakarų, šiaurės vakarų, 5-10 m/s. Temperatūra bus 23-28 laipsniai šilumos.

Birželio 26 d., penktadienį, žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas naktį silpnas, dieną šiaurės, šiaurės vakarų, 5-10 m/s. Temperatūra naktį 11-16, dieną kils iki 24-29 °C.

Birželio 27 d., šeštadienį, be lietaus. Vėjas naktį silpnas, dieną pietvakarių, vakarų, 5-10 m/s. Temperatūra naktį bus 12-17, dieną kaitra sieks 28-33 °C, pajūryje – 24-27 °C.

Birželio 28 d., sekmadienį, nelis. Vėjas naktį pietvakarių, silpnas, dieną – vakarinių krypčių, 5-10 m/s. Temperatūra naktį bus 17-21, dieną – 30-35, Kuršių nerijoje – 27-29 laipsniai šilumos.

Remiantis dabartiniais skaičiavimais, naujos savaitės pradžioje turėtų truputį atvėsti, tačiau vasariškai šilti orai nesitrauks.

Vandens temperatūra upėse yra 14-23, ežeruose – 17-23, Kuršių mariose – 19-21, Baltijos jūroje – 19-20 laipsnių šilumos.

Kiek vasariškų dienų vidutiniškai būna Lietuvoje

Meteo.lt skelbia, jog vasariška diena vadiname tokią dieną, kurios metu maksimali oro temperatūra pasiekia ar viršija 20 laipsnių šilumos. Per metus vidutiniškai būna 89 tokios dienos.

Kai maksimali oro temperatūra pasiekia ir viršija 25 laipsniu šilumos, tai vadinama labai šilta vasaros diena. Per metus vidutiniškai būna 39 tokios dienos.

Kai maksimali oro temperatūra pasiekia ir viršija 30 laipsnių šilumos, tai jau laikoma karšta vasaros diena. Per metus vidutiniškai būna tik 4 tokios dienos.

Lyginant tai, kas buvo seniau, ir dabar dėl šiltėjančio klimato labiausiai vasariškų dienų skaičius išaugo: pajūryje (ir ypač Klaipėdoje) – net 45 dienomis per 60 metų. Labai šiltų dienų skaičius labiausiai išaugo Pietų–Pietvakarių Lietuvoje (20-21 diena), o karštų dienų – pietinėje dalyje ir Ukmergės apylinkėse (3-4 dienomis).

Europoje kai kur temperatūra viršijo 44 °C

Pastarosiomis dienomis didelę Europos dalį apėmė intensyvi karščio banga, privertusi nacionalines meteorologijos tarnybas ir civilinės saugos institucijas skelbti aukščiausio lygio perspėjimus. Daugelyje šalių fiksuojamos neįprastai aukštos temperatūros, o kai kuriose vietovėse užregistruoti nauji birželio mėnesio rekordai.

Prancūzijoje dėl ekstremalaus karščio dešimtyse regionų paskelbtas raudonas pavojaus lygis. Kai kuriose šalies vietovėse temperatūra pakilo iki 44,3 °C. Paryžiuje termometrų stulpeliai perkopė 40 °C ribą.

Italijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje taip pat paskelbti aukščiausio lygio karščio perspėjimai. Meteorologai kai kuriuose Pirėnų pusiasalio regionuose prognozavo iki 45 °C siekiančią temperatūrą. Dėl karščio padidėjo gaisrų rizika, elektros energijos vartojimas ir grėsmė pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.

Jungtinėje Karalystėje užfiksuota 36,1 °C temperatūra, kuri tapo nauju birželio mėnesio rekordu šalyje.

Nepaisant itin aukštų rodiklių, dabartinė karščio banga dar nepasiekė absoliutaus Europos karščio rekordo. Jis buvo užfiksuotas 2021 m. rugpjūčio 11 d. Floridijos mieste Sicilijoje (Italija), kur temperatūra pakilo iki 48,8 °C. Šis rodiklis laikomas aukščiausia oficialiai patvirtinta oro temperatūra Europos istorijoje.

Klimato ekspertai pažymi, kad pastaraisiais dešimtmečiais Europoje dažnėja ir stiprėja ekstremalūs karščio epizodai. Prognozuojama, kad ateityje tokios karščio bangos gali tapti vis dažnesnės, todėl valstybėms ir savivaldybėms teks skirti daugiau dėmesio gyventojų apsaugai bei prisitaikymui prie klimato kaitos poveikio.

Parinkta iš oficialių pranešimų

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite