Karkasinis namas ar mūrinis – kuris geresnis?

Renkantis namo statybos būdą, dažniausiai kyla klausimas – kuris variantas geresnis: karkasinis ar mūrinis namas?

Abu šie statybos būdai turi savo privalumų ir trūkumų, todėl svarbu įvertinti įvairius aspektus, tokius kaip statybos greitis, kaina, ilgaamžiškumas ir energetinis efektyvumas.

Karkasiniai namai pastatomi greičiau, turi geresnį energetinį efektyvumą ir jų statyba kainuoja pigiau.

Karkasiniai namai – statybos greitis

Vienas didžiausių karkasinio namo privalumų – greitas statybos procesas. Dėl lengvesnių konstrukcijų ir iš anksto paruoštų elementų karkasinis namas gali būti pastatytas per kelis mėnesius. Be to, tokius namus galima statyti bet kuriuo metų laiku, nes jiems nereikia ilgų džiūvimo laikotarpių.

Tuo tarpu mūrinio namo statyba užtrunka ilgiau. Dėl reikalingų betonavimo ir mūrijimo darbų, kurie priklauso nuo oro sąlygų, procesas gali trukti daugiau nei metus. Tačiau toks namas būna itin tvirtas ir stabilus.

Karkasiniai namai ir jų kaina

Karkasiniai namai dažniausiai yra pigesni nei mūriniai dėl mažesnio medžiagų ir darbo sąnaudų kiekio. Medinės konstrukcijos, OSB plokštės ir šiltinimo medžiagos kainuoja mažiau nei plytos, blokai ar betonas. Taip pat karkasinio namo statybai reikalingi lengvesni pamatai. Tai sumažina bendrą kainą.

Mūriniai namai yra brangesni tiek dėl naudojamų medžiagų, tiek dėl ilgesnio statybos proceso. Tačiau jie ilgainiui gali atsipirkti dėl mažesnių priežiūros išlaidų ir ilgaamžiškumo.

Mūriniai namai – ilgaamžiškumas ir patvarumas

Mūriniai namai laikomi ilgaamžiškesniais – gerai pastatytas mūrinis namas gali tarnauti daugiau nei šimtą metų. Jie yra atsparūs drėgmei, kenkėjams, pelėsiui ir ugniai, todėl juos dažnai renkasi žmonės, planuojantys ilgametę investiciją.

Karkasiniai namai, tinkamai prižiūrimi, taip pat gali tarnauti ilgai, tačiau jų konstrukcija yra jautresnė drėgmei ir mechaniniams pažeidimams. Be to, netinkamai atlikta izoliacija gali lemti pelėsio atsiradimą.

Karkasiniai namai ir jų energetinis efektyvumas

Karkasiniai namai yra puikiai tinkami šiuolaikiniams energiją taupantiems sprendimams. Jie gali būti labai gerai apšiltinti, todėl sunaudoja mažiau energijos šildymui. Be to, šiuolaikinės šiltinimo medžiagos ir sandarūs langai leidžia pasiekti aukštus A+ ar net A++ energinio efektyvumo standartus.

Mūriniai namai pasižymi geromis šiluminėmis savybėmis, nes jų sienos ilgiau išlaiko šilumą. Tačiau norint pasiekti tokį patį energinį efektyvumą kaip karkasiniame name, gali reikėti papildomo šiltinimo sluoksnio.

Karkasiniai namai – ekologiškumas

Karkasiniai namai dažnai vertinami kaip ekologiškesnis variantas, nes jų statyboje naudojamos natūralios medžiagos, pvz., medis ir ekovata. Be to, jų statybos metu sunaudojama mažiau energijos.

Mūriniai namai gamybos procese palieka didesnį anglies dvideginio pėdsaką, nes statybinės medžiagos – betonas ir plytos – gaminamos itin energijai imliais būdais. Tačiau jų ilgaamžiškumas gali kompensuoti šią neigiamą įtaką aplinkai.

Karkasinių namų priežiūra ir eksploatacija

Mūriniai namai nereikalauja dažnos priežiūros – jų fasadas ilgai išlieka patvarus, o sienos atsparesnės pažeidimams. Karkasiniai namai reikalauja daugiau dėmesio: būtina reguliariai tikrinti drėgmės lygį, ventiliacijos sistemą ir šiltinimo sluoksnį, kad būtų išvengta pelėsio.

Kuris variantas geresnis?

Renkantis tarp karkasinio ir mūrinio namo, svarbu įvertinti savo poreikius, biudžetą ir lūkesčius. Jei prioritetas yra greita statyba, mažesnė kaina ir energetinis efektyvumas, karkasinis namas gali būti geriausias. Jei svarbiausias kriterijus – ilgaamžiškumas, mažesnė priežiūra ir patvarumas, tuomet verta rinktis mūrinį namą.

Abu variantai turi savo privalumų ir trūkumų, todėl svarbu pasirinkti tai, kas geriausiai atitinka jūsų gyvenimo būdą ir finansines galimybes.

pr2025/032

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Būk atsakingas – pasirūpink atliekomis tinkamai

2025 m. lapkričio 18 d. Šilutės rajono savivaldybėje, įgyvendinant Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkosauginius reikalavimus, organizuojama  gaminių atliekų surinkimo akcija, kurios metu iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų nemokamai bus surenkamos: elektros ir elektroninės įrangos atliekos; nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos; vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos. Sumokant atliekų turėtojui bus surenkamos: sutomobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekos (yra išimčių); automobilinių ir pramoninių akumuliatorių atliekos; eksploatuoti netinkamos transporto priemonės. Taip pat gaminių atliekų surinkimo akcijos metu iš transporto priemonių techninę priežiūrą ir

Kosulį ne visuomet lemia peršalimas: medikas įvardijo, kada derėtų sunerimti

Su kosuliu šaltuoju metų laiku nuolat susiduria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nors dažnai jis laikomas menka ir savaime praeinančia problema, iš tiesų kosulys gali būti ne tik laikinas peršalimo palydovas, bet ir rimtesnių sveikatos sutrikimų signalas. Svarbu suprasti, kada šis simptomas yra normalus organizmo apsauginis refleksas, o kada – įspėjimas apie ligą, kurią būtina gydyti. Kosulys organizmui iš kvėpavimo takų padeda pašalinti gleives, dulkes, mikroorganizmus ar kitus dirgiklius. Deja, dažniausiai jį sukelia virusinės infekcijos, alergijos, astma, gastroezofaginis refliuksas (GERL), rūkymas

Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą

Parlamentarai šį sąrašą papildė trimis atmintinomis dienomis: birželio 11-ąją bus minima Lietuvos oreivių diena, birželio 14-ąją – Pasaulinė kraujo donorų diena, o lapkričio 14-ąją – Pasaulinė diabeto diena. Lietuvos oreivių dienos įtvirtinimu siekiama didinti visuomenės dėmesį oreivystei ir įprasminti oreivių veiklą ir atminimą. „1988 m. birželio 9 d. Lietuvą pasiekė pirmieji vengrų gamybos karšto oro balionai „Lietuva“ ir „Viltis“. Po dviejų dienų, birželio 11 d., 6 val. 45 min. Molėtų r., Balninkų kaime, į dangų pakilo pirmasis Lietuvoje registruotas karšto

Pensijų atsiėmimo „langas“ greitai atsidarys: ar verta kaupimą stabdyti iš karto?

Nuo 2026 m. sausio iki 2027 m. gruodžio II pensijų pakopos dalyviai įgis teisę nutraukti kaupimą II pensijų pakopoje ir atsiimti dalį sukauptų lėšų. Tačiau ekspertai ragina neskubėti šio žingsnio priimti pirmomis „lango“ dienomis. Apie tai, kodėl verta atsargiai pasverti kiekvieną žingsnį, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. Pagal naująją tvarką, per dvejų metų laikotarpį (2026 ir 2027 m. sausį–gruodį) II pensijų pakopos dalyviai galės nuspręsti dėl kaupimo senatvei II pakopos fonde. Anot L. Načajienės, nusprendusieji nekaupti turės galimybę

Taip pat skaitykite