Kariai lankėsi Žukuose

Vasario 10-13 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai dalyvavo mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ organizuotose „Sąveikos pratybose“, vėliau susitiko su Žukų gyventojais.

Pratybų metu bataliono kariai dalyvavo žygyje, „užėmė“ susitelkimo rajoną, mobilioje vadavietėse planavo užduotis, tobulino padalinių valdymo ir sąveikos procedūras naudodami ryšių ir informacines sistemas, praktikavosi patruliuoti civilinėje aplinkoje.
Bataliono kariai aplankė keletą kaimyninių gyvenviečių. Viena iš jų – Žukai Pagėgių savivaldybėje. Apsilankymo tikslas – draugiškų kaimyninių santykių tarp kariškių ir civilių puoselėjimas. Susitikimo metu Žukų bendruomenės gyventojams kariai pristatė batalione naudojamą techniką ir ginkluotę. Kiekvienas norintis galėjo paimti į rankas įvairios paskirties kovinį ginklą, pasimatuoti kareivišką šalmą, pajausti ant savo pečių kuprinės svorį.
Gyventojams pademonstruotas filmas, apžvelgiantis visą bataliono nueitą 22 metų kelią, o pageidaujantys pavėžinti net šarvuočiu.
Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ – Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų padalinys. Ją sudaro brigados štabas su priskirtomis žvalgybos, logistikos, ryšių ir štabo kuopomis bei keturi batalionai: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotieji pėstininkų batalionai bei Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas. Brigados štabas ir jai priskirti padaliniai dislokuoti Rukloje bei Tauragėje.

Darius Stanaitis
Civilių ir kariškių bendradarbiavimo skyriaus vyr. specialistas

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite