Karališkieji aštriašnipiai eršketai veisiami Rusnėje

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tęsia tarptautinius įsipareigojimus – rūpinasi saugomų žuvų rūšių išlikimu, turtina jomis šalies vandenis. Lietuva lenkia Latviją ir Estiją pagal įveisiamus vertingų žuvų – aštriašnipių eršketų – kiekius. Pagal ŽŪM patvirtintą Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2021 metų planą, šiais metais į Lietuvos upes numatyta paleisti per 20 tūkst. įvairaus amžiaus aštriašnipių eršketų.

Šios žuvys auginamos Žuvininkystės tarnybos prie ŽŪM Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje, Rusnėje. Eršketai užauginami iš lervučių, kurias dovanoja bendradarbiaujantis Vokietijos valstybinis žemės ūkio ir žuvininkystės tyrimų institutas, turintis reproduktorių.

Vidutiniškai metų amžiaus eršketas sveria apie 800 gramų, bet pasitaiko ir užaugusių iki 1,3 kg. Praėjus 15–20 metų, šių karališkų žuvų svoris gali siekti net iki 100 kilogramų. Eršketai gali užaugti ir iki 300 kg svorio!

Šiuo metu Žuvininkystės tarnybos darbuotojai ženklina metus paaugintus aštriašnipių eršketų jauniklius. Planuojama, kad  netrukus Lietuvos vandenyse apsigyvens 1500 ženklintų eršketų.

Į laisvę paleidžiami eršketai ženklinami išoriniais žymekliais, ant kurių yra šalies kodas, numeris ir kontaktinis telefono numeris, kuris leidžia žvejui pranešti apie sugautą žuvį. Žymekliai žuvivaisos specialistams ir mokslininkams padeda stebėti žuvų kelionę į Baltijos jūrą, sužinoti, kur ir kokiu greičiu migruoja ženklintos žuvys, kaip jos auga.

Šios rūšies  eršketų atkūrimu Baltijos jūroje jau ne vienerius metus rūpinamasi tarptautiniu mastu. Šiuo tikslu sudaryta Helsinkio Komisijos patariamoji darbo grupė 2019 m. patvirtino Baltijos aštriašnipių eršketų apsaugos ir atkūrimo planą. „Lietuva deda daug pastangų, kad aštriašnipių eršketų rūšiai būtų skiriamas tinkamas dėmesys. Siekdami išsaugoti ir gausinti šias vertingas žuvis, kartu su vokiečiais, lenkais ir latviais tęsiame išteklių atkūrimo darbus“, – sako ŽŪM Žuvininkystės skyriaus vedėjas Justas Poviliūnas.

Pernai į Lietuvos vandenis išleista 45 tūkst. šiųmetukų ir 1500 paženklintų metinukų eršketų.

Žemės ūkio min. inf.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite