Kaip tapti oro kondicionierių meistru ir uždirbti 500 eurų per dieną?

Pavasarį prasideda oro kondicionierių montavimo karštinė. Didžiulė meistrų paklausa provokuoja „mėgėjus“ imtis įrankių ir eiti montuoti neturint žinių ir reikiamų kompetencijų. Daromos klaidos ir netinkamai sumontuota, blogai veikianti įrangą kenkia gamintojų reputacijai, o labiausiai kenčia nuo to klientai. Gerų, patyrusių meistrų rinkoje mažai, todėl jie turi galimybę rinktis tą klientą, kuris sumokės daugiau. Paprastai oro kondicionieriaus montavimo kaina be medžiagų yra 250-300 eur. Per dieną vienas patyręs meistras gali sumontuoti iki dviejų kondicionierių. 2021- ųjų vasarą kvalifikuotų meistrų darbų atlygis siekė net 500 eur už oro kondicionieriaus vidaus ir lauko bloko sumontavimą!

O kas yra geras meistras?

  • Tas, kuris išmano tą įrangą, kurią montuoja.
  • Tas, kuris turi kam paskambinti (gamintojui ar jo atstovui) ir pasiklausti kažko ar pasitikslinti dėl sprendimo.
  • Tas, kuris sugeba pataisyti, esant gedimui ir suteikti garantiją savo darbams.

Būtent su tokiais meistrais dirba UAB Gilius ir Ko. Tačiau, klimatas Lietuvoje keičiasi ir vasaros vis karštesnės, o gerų meistrų trūksta. Todėl įmonė nusprendė pati ruošti profesionalius montuotojus savarankiškai.

Balandžio 11d. startuoja programa, skirta

  • Būsimiems meistrams, kurie nori pradėti montuoti kondicionierius
  • Meistrams, norintiems gauti kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą
  • Esamiems meistrams, kurie nori pagilinti profesines žinias.

 

Išklausęs kursą meistras galės profesionaliai montuoti ir aptarnauti oro kondicionierius.

Išlaikę kvalifikacijos testą gaus pažymėjimą ir įgys teisę montuoti „Gilus ir ko“ įmonės tiekiamus oro kondicionierius.

Pateikę kursų įsigijimo sąskaitą gaus atitinkamą papildomą nuolaidą iš „Gilius ir Ko“ įsigyti kondicionieriams bei įrankiams.

Kaip tapti kondicionierių meistru? Užsiregistruoti į mokymus: https://www.gilius.lt/akademija

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite