Kaip patekus į sukčių meilės pinkles nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?

Nors praėjusiais metais internetą sudrebinusi istorija, kai prancūzė sukčiui, apsimetusiam Bradu Pittu, pervedė solidžią sumą pinigų, daug kam galėjo sukelti šypseną, vis dėl to amžiną meilę žadantys apgavikai aktyvūs ir Lietuvoje.

 

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius romantiniai sukčiai iš gyventojų pasisavino per  1 mln. eurų. Ekspertai pabrėžia, kad nors lietuvių budrumas auga, sukčiai veikia ne tik Valentino dieną. Jie visus metus randa naujų būdų, kaip išvilioti solidžias pinigų sumas. 

Stebina išradingumu

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, nors sukčiavimo atvejų šalyje mažėja, gyventojų patiriami finansiniai nuostoliai auga. Ekspertai prognozuoja, kad 2024 m. bendra sukčių išviliota suma gali siekti net 17 mln. eurų.

Centro vadovė Eglė Lukošienė pabrėžia, kad romantinis sukčiavimas – vienas emociškai paveikiausių sukčiavimo būdų. Aukomis gali tapti bet kas, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ar išsilavinimo.

„Romantiniai sukčiai greitai užmezga stiprius emocinius ryšius, perdėtai reiškia meilę, kuria melagingas istorijas, žada dovanas, tačiau vengia susitikti asmeniškai. Jie dažnai prašo finansinės pagalbos tariamoms problemoms spręsti – gydymui, kelionėms ar verslui“, – įspėja E. Lukošienė.

Pasak jos, dažniausiai romantinio sukčiavimo aukomis tampa vieniši, neseniai išsiskyrę, vyresnio amžiaus ar emociškai jautrūs žmonės, kurie lengviau pasitiki nepažįstamaisiais.

Banko „Citadele“ Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška teigia, kad romantiniai sukčiai dažniausiai veikia socialiniuose tinkluose, kur yra lengva susikurti įtikinamai atrodančią paskyrą. Pasak eksperto, paskutiniu metu pastebima nauja tendencija, kai sukčiai, apsimesdami įžymybėmis, aukų ieško gerbėjų grupėse.

„Romantinis sukčiavimas turi stiprų psichologinį aspektą. Sukčius ne tik išvilioja aukos pinigus, bet ir užmezga su ja emocinį ryšį, rodydamas susidomėjimą jos asmenybe. Auka dažnai jaučia stiprius jausmus sukčiui, todėl kreiptis į teisėsaugą gali būti sudėtinga. Dažnai ją lydi gėdos jausmas, o kartais net savęs kaltinimas dėl susidariusios situacijos“, – teigia R. Čereška. 

Prarasti lengva, atgauti – sudėtinga

Pasak banko atstovo, romantinį sukčiavimą nustatyti sudėtinga, nes žmonės rečiau kreipiasi pagalbos nei kitais sukčiavimo atvejais. Pavyzdžiui, pavogus prisijungimo duomenis ar paspaudus kenksmingas nuorodas. Dažnai aukos pačios perveda pinigus sukčiams ir tik vėliau supranta, jog buvo apgautos.

„Galimybė atgauti lėšas priklauso nuo jų pervedimo būdo. Jei mokėjimas atliktas kortele, lėšas susigrąžinti lengviau, nes jos iš pradžių rezervuojamos. Tačiau bankiniu pavedimu pervesti pinigai pasiekia gavėją iš karto, todėl juos atgauti daug sudėtingiau. Jei lėšos jau pateko į sukčių sąskaitą, bankai nebegali stabdyti mokėjimo – tai gali spręsti tik teisėsauga“, – teigia R. Čereška.

Jo teigimu, bankai taip pat turi galimybę fiksuoti įtartiną veiklą kliento sąskaitoje. Tokiais atvejais jie susisiekia su klientu ir pasitikslina, ar mokėjimas buvo atliktas jo paties valia.

„Kartais žmonės nenori pripažinti, kad tapo romantinio sukčiavimo aukomis – jie pyksta dėl sustabdyto mokėjimo ir neigia apgavystę, nes būna stipriai paveikti sukčių manipuliacijų“, – sako banko atstovas.

E. Lukošienė priduria, kad romantinis sukčiavimas gali trukti savaites ar net metus, todėl atgauti pervestas lėšas tampa itin sudėtinga.

„Jei pinigai pervesti prieš kelias savaites ar mėnesius, jie dažniausiai jau būna išskaidyti per pinigų plovimo schemas. Svarbiausia – nedelsti: kuo greičiau reaguojama, tuo didesnė tikimybė susigrąžinti bent dalį lėšų“, – pabrėžia ji.

Nuo sukčių spąstų apsaugos kelios taisyklės

Pasak Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovės, norint apsisaugoti nuo sukčiavimo ar manipuliacijos, būtina išlaikyti kritinį mąstymą ir nepasikliauti vien nuoširdumo ar žavesio įspūdžiu. Taip pat svarbu kruopščiai tikrinti gaunamą informaciją ir įsitikinti, kad ji nėra suklastota.

„Gyventojus įspėjame nesiųsti pinigų nepažįstamiems žmonėms. Jei jaučiate spaudimą ar neaiškumą bendraudami su įtartinu asmeniu, rekomenduojame pasidalinti savo patirtimi su artimaisiais“, – sako E. Lukošienė.

Ji taip pat pataria rinktis tik patikimas pažinčių platformas, kurios taiko tapatybės patikrinimą, ir saugoti asmeninę informaciją, ypač finansinius duomenis ir adresą, kad sukčiai negalėtų pasinaudoti jūsų vardu imdami kreditus.

„Jei kyla įtarimų dėl romantinio sukčiavimo, būtina nedelsiant nutraukti bendravimą, užblokuoti sukčiaus kontaktus ir pranešti apie tai teisėsaugai. Asmeninis atidumas ir kritinis mąstymas yra svarbiausi veiksniai, padedantys nepakliūti į sukčių pinkles“, – pabrėžia E. Lukošienė.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite