Kaip mums sekasi taupyti?

Lietuvos gyventojai į taupymą žiūri atsakingiau nei kitų Baltijos šalių gyventojai. Tai atskleidžia draudimo bendrovės ERGO iniciatyva „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys. Jie rodo, kad Lietuvoje taupo net 9 iš 10, kai kitose Baltijos šalyse situacija gerokai prastesnė.

Kas mėnesį santaupoms – ir 500 eurų

Lietuvos gyventojams sekasi taupyti geriau nei kaimynams. Nuo 101 iki 300 eurų taupymui kas mėnesį atsideda kas penktas šalies gyventojas (22 proc.), kai Latvijoje ir Estijoje tokių asmenų – mažiau (atitinkamai 18 proc. ir 13 proc.). Po 301-500 eurų per mėnesį Lietuvoje sutaupo kas dešimtas apklausos dalyvis (11 proc.). Panašiam kiekiui žmonių (12 proc.) šalyje per tokį pat laikotarpį pavyksta sukaupti ir virš 500 eurų. Tuo metu Latvijoje 301-500 eurų ir virš 500 eurų per mėnesį sutaupo vos po 5 proc. respondentų, Estijoje – po 9 proc. apklausos dalyvių.

Deja, visose Baltijos šalyse yra ir nerimo ženklų. Kas trečias Lietuvos (35 proc.) ir Estijos (32 proc.) gyventojas per mėnesį taupymui skiria iki 100 eurų, o Latvijoje tokių asmenų – net 40 proc. Tiesa, Lietuvoje išvis netaupo vos 1 iš 10 (11 proc.), o Latvijoje ir Estijoje – jau 1 iš 5 (atitinkamai 20 ir 18 proc.). Likę apklausos dalyviai atsisakė atsakyti į klausimą apie savo taupymo įpročius.

Nors skiriasi sutaupomos sumos, tačiau taupymo tikslai gana panašūs. Pavyzdžiui, visų Baltijos šalių gyventojai mėgsta kokybiškas atostogas ir stengiasi joms sukaupti kuo daugiau lėšų. Atostogoms ir kelionėms taupo kas trečias (Lietuvoje – 37 proc., Estijoje ir Latvijoje – 31 proc.) respondentas. 1 iš 4 apklausos dalyvių taip pat taupo dideliam pirkiniui (Lietuvoje – 28 proc., Latvijoje – 24 proc., Estijoje – 25 proc.).

Svarbiausia – saugi ateitis

Daugiausiai dėmesio taupant skiriama saugios ateities užsitikrinimui. Visose Baltijos šalyse būtinybę užsitikrinti finansinę pagalvę nenumatytiems atvejams akcentuoja net 3 iš 5 respondentų (Lietuvoje ir Estijoje – 60 proc., Latvijoje – 65 proc.). Toks požiūris išties džiuginantis ir sveikintinas, nes įvairių specialistų skaičiavimais, būtinosioms išlaidoms padengti skirtas finansinis rezervas turėtų leisti pragyventi 2-6 mėnesius.

Į visas amžiaus kategorijas patenkantys Baltijos šalių gyventojai mąsto ir apie orią senatvę – Lietuvoje išėjimui į pensiją taupo 14 proc. respondentų, Latvijoje – 16 proc., o Estijoje – net 23 proc. respondentų. Pagalvojama ir apie vaikų ateitį – tai akcentavo kas dešimtas (12 proc. Lietuvoje ir Latvijoje, 13 proc. – Estijoje) apklausos dalyvis.

Draudimo bendrovės ERGO Gyvybės draudimo departamento vadovė Baltijos šalyse Vaida Jauneikaitė-Prakienė pastebi, kad taupymo tikslai dažnai priklauso ir nuo respondentų amžiaus.

„Suprantama, kad vyresni asmenys mažiau santaupų skirs vaikų ateičiai ir savo finansus kreips orios senatvės užsitikrinimui. Tarp 18-29 metų amžiaus respondentų Lietuvoje pensijai taupo vos 7 proc. Visgi, norint užsitikrinti aprūpintą senatvę, jai ruoštis reikėtų jau ankstyvame amžiuje, iškart pradėjus gauti stabilias pajamas. Tada ir ne tokia reikšminga, bet ilgą laikotarpį nuolat taupymui skirta suma leis sukaupti pakankamai lėšų oriai senatvei“, – pataria ERGO atstovė.

Taupo itin skirtingai

Apžvelgdama apklausos duomenis, V. Jauneikaitė-Prakienė pastebi, kad Lietuvoje išskirtinio populiarumo susilaukia tokios taupymo priemonės kaip kaupiamasis gyvybės draudimas ir trečios pakopos pensijų fondai. Naudodamasis vienomis iš jų taupo beveik kas trečias apklausos dalyvis (30 proc.). Šioms taupymo priemonėms populiarumo pridėjo ir ilgą laiką valstybės siūlyta gyventojų pajamų mokesčio lengvata, kuri dar galios iki 2025 metų sudarytoms sutartims.

„Investicinis gyvybės draudimas yra tinkamas ne tik kaupiant lėšas oriai ateičiai, bet klientų kartu su draudimo apsauga dažnai pasirenkamas ir kaip finansinė „pagalvė“ sunkių ligų ar didesnių traumų atveju. Pasirinkus papildomą draudimo paketą kritinių ligų, pavyzdžiui, nustačius onkologinius susirgimus, netekus darbingumo ir mirties atvejais, klientai užsitikrina papildomą finansinį saugumą sau ir savo šeimai. Kitas produkto privalumas, kad sukaupti pinigai yra paveldimi. Tai ypač svarbu, kai jau turima vaikų ir besidraudžiantysis yra pagrindinis šeimos maitintojas“, – aiškina specialistė.

Populiariausiu taupymo būdu tarp Baltijos šalyse gyvenančių žmonių išlieka taupomoji sąskaita, kurią mini kas antras apklausos dalyvis (Lietuvoje – 47 proc., Latvijoje – 54 proc., Estijoje – 53 proc.). Populiarūs ir terminuotieji indėliai, kuriais Lietuvoje ir Estijoje naudojasi kas penktas (atitinkamai 22 ir 19 proc.), o Latvijoje – kas dešimtas (11 proc.). Lietuva išsiskiria tuo, kad joje gerokai daugiau žmonių, kurie taupo atsidėdami grynuosius pinigus – čia taip savo tikslams pinigus kaupia net 44 proc. respondentų, kai Latvijoje – 36 proc., o Estijoje – 29 proc.

Šių metų rugsėjį atlikto tyrimo metu internetu apklausti 3003 Baltijos šalių gyventojai nuo 18 iki 74 metų amžiaus.

ERGO inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kodėl burnos gaivumas išlieka ilgiau po profesionalios higienos procedūros?

Gaivi burna suteikia daugiau pasitikėjimo savimi ir leidžia jaustis patogiai bendraujant su kitais. Nors kasdieninė dantų priežiūra namuose yra būtina, ji ne visuomet gali užtikrinti ilgalaikį burnos gaivumą, ypač kai kalbama apie giliau esančias bakterijų sankaupas. Profesionalios dantų higienos procedūros klinikoje pašalina sunkiai prieinamas apnašas ir bakterijas, taip padėdamos išlaikyti šviežesnį kvapą ilgesnį laiką. Tai – ne tik sveikatos priežiūros priemonė, bet ir būdas padidinti pasitikėjimą savimi kasdieniame gyvenime. Apnašų kaupimasis ir burnos kvapas: kodėl kasdienio valymo ne visuomet pakanka?

VRK suskaičiavo 458 064 super rinkėjus

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) susistemino balsuoti atvykusių rinkėjų duomenis ir atliko šių metų rinkimuose balsavusių rinkėjų statistinę analizę pagal balsavimo visuose šių metų rinkimuose aktyvumą. VRK duomenys rodo, kad iš viso yra net 458 064 rinkėjai, kurie 2024 m. balsuoti ėjo net penkis kartus: dalyvavo abiejuose Respublikos Prezidento rinkimų turuose, rinko Europos Parlamento narius ir balsavo abiejuose balsavimuose rinkdami Seimą. „Buvo nepaprastai įdomu patikrinti, kiek turime pareigingiausių rinkėjų. Tokių, kurie balsavo visus penkis šių metų rinkimų savaitgalius ir nepraleido nė

Kviečia į Vydūno kultūros centrą Kintuose

Vydūno kultūros centras Kintuose kviečia į 21-osios emalio meno laboratorijos „Pamario ženklai“ darbų pristatymą. Lapkričio 8 d., penktadienį, 18 val. Kintų Vydūno kultūros centre bus pristatoma 21-ojoje emalio meno laboratorijoje kūrusių dailininkų darbų paroda. Tema: ,,Švyturys – šviesos ir vilties simbolis“. Skirta Švyturių metams ir Vydūno muziejaus 30-mečiui paminėti. Pamario ir pajūrio kraštas 2024-us metus skyrė unikaliam vandens krašto paveldo objektui – ŠVYTURIUI. Švyturys yra ne tik vandens keliautojų navigacijos priemonė, bet dažnai literatūroje filosofine prasme naudojamas kaip komunikacijos ar

Petro Jakšto atminimui

Petras Jakštas

Lapkričio 5 d. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko tarpmokyklinės intelektinės žaidynės „Vadovas po Šilutės miestą ir rajoną“. Renginys skirtas paminėti Lietuvos kariuomenės karininko, kariškosios spaudos žurnalisto, istoriko ir bibliofilo Petro Jakšto 125-ąsias gimimo metines. P.Jakštas gimė 1899 m. spalio 28 d. Jo gyvenimas ir veikla ženkliai prisidėjo prie Šilutės miesto bei krašto istorijos ir kultūros puoselėjimo. Deja, jaunosios kartos atstovams šis šviesuolis iki šiol buvo mažai žinomas, tad biblioteka šiuo renginiu siekė padėti moksleiviams susipažinti su jo veikla ir

Taip pat skaitykite