Nors nei vienas vairuotojas nenori pakliūti į eismo įvykį, sėkmė kartais ima ir nusisuka. Dalis automobilių savininkų dažnai nežino, ką daryti įvykus avarijai, kaip išsiaiškinti kaltininką ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Kaip nepadaryti skaudžių klaidų, ir ką reikia žinoti apie sukčių taikomas schemas?

Svarbiausia pasirūpinti savo ir keleivių saugumu

Net ir patekę į nedidelį eismo įvykį, kai kurie žmonės puola į paniką ir nežino, kaip elgtis tokioje situacijoje. Pirmiausia, reikėtų nusiraminti ir įsitikinti, ar vairuotojas ir keleiviai nėra sužeisti ir gali judėti. Šoko būsenoje gali būti sunku orientuotis ir įvertinti, ar žmonės patyrė kokių nors sužalojimų. Jei jaučiamas didelis skausmas ar žmogus negali pajudėti, reikėtų nedelsiant skambinti pagalbos numeriu ir žmogaus nejudinti iki atvyks medikai.

Visuomet prieš išlipant iš automobilio svarbu įsitikinti, kad tai padaryti yra saugu. Patekus į avariją intensyvaus eismo gatvėje, žmogų gali sužeisti pro šalį važiuojančios transporto priemonės. Reikėtų nepamiršti ir kito automobilio ekipažo: derėtų patikrinti, ar keleiviai nesužeisti ir reikalui esant, suteikti jiems pirmąją pagalbą.

Eismo įvykio vietoje reikia pastatyti avarinio sustojimo ženklą

Įsitikinus, kad nukentėjusių nėra, būtina įspėti kitus eismo dalyvius apie kliūtį kelyje ir pastatyti avarinio sustojimo ženklą. Šis ženklas užmiestyje statomas už 50 metrų nuo susidūrusių automobilių, o mieste – 25 metrų.

Gabija Gertienė, vairuotojams sukurtos programėlės „carOne“ verslo operacijų direktorė, atkreipia dėmesį, kad avarijos dalyviai turėtų pasirūpinti ir savo saugumu – vilkėti ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais. Jei įmanoma, patariama įjungti automobilio avarinę šviesos signalizaciją. Tamsiu paros metu tai leis kitiems vairuotojams iš toli pastebėti sustojusias transporto priemones ir saugiai jas aplenkti.

Taip pat svarbu atminti, kad tais atvejais, kai automobilis būna stipriai apgadinamas, būtina kuo greičiau atjungti akumuliatorių, kad nekiltų gaisras.

Aiškinantis įvykio aplinkybes – reikšminga kiekviena detalė

Pasirūpinus eismo įvykio dalyvių saugumu, galima pradėti aiškintis avarijos aplinkybes. Čia svarbiausia neskubėti ir nepasiduoti kitos pusės spaudimui prisiimti kaltę. Pirmiausia, reikėtų telefonu užfiksuoti eismo įvykio vietą ir automobilių apgadinimus iš visų pusių, kad būtų matomas bendras vaizdas. Čia svarbi kiekviena detalė, todėl nuotraukų per daug nebus.

Jei akivaizdu, kad esate įvykio kaltininkas ir su tuo sutinkate, užfiksavę avarijos aplinkybes galite pasiūlyti kitam vairuotojui pasitraukti iš įvykio vietos ir saugiai užpildyti eismo įvykio deklaraciją artimiausioje stovėjimo aikštelėje ar degalinėje, neblokuodami kelio kitiems eismo dalyviams. Vis dėlto, jei kyla bent menkiausia abejonė, derėtų skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kviesti policijos pareigūnus, kad šie padėtų išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes.

Prieš šventes suaktyvėja tyčines avarijas sukeliantys asmenys

Prieš didžiąsias metų šventes, miestuose suintensyvėjus eismui, keliuose padaugėja pagal iš anksto apgalvotas schemas veikiančių ir tyčines avarijas sukeliančių asmenų. Jie gali specialiai sukelti avarines situacijas staigiai stabdydami arba agresyviai manevruodami, kad kitas vairuotojas, nespėjęs sureaguoti, apgadintų jų automobilį.

Aiškinantis įvykio aplinkybes, sukčiai savo aukai daro spaudimą ir bando įtikinti prisiimti atsakomybę už eismo įvykio sukėlimą. Pajutus, kad kitas vairuotojas ragina greičiau prisiimti kaltę ar reikalauja pinigų už automobilio apgadinimus, patariama kviesti policijos pareigūnus ir aplinkybes aiškintis su jais.

Norint sumažinti riziką patekti į tokias situacijas, reikėtų kelyje laikytis saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių. Tai ypač galioja šaltuoju metų laiku, kai kelio danga būna padengta sniegu ar ledu. Policijos pareigūnai taip pat išskiria kelis pagrindinius elgesio požymius, kurie gali padėti identifikuoti, kad vairuotojas pateko į sukčių pinkles.

„Tokius vairuotojus galima atpažinti pagal jų veiksmus sukeliant eismo įvykį. Galima įžvelgti, kad vairuotojas tyčiniais veiksmais siekia susidūrimo, nesistengia stabdyti ar kitaip išvengti susidūrimo, staigiai stabdo be jokios priežasties priešais iš paskos važiuojantį automobilį ir pan. Po eismo įvykio tokie vairuotojai gali siūlyti nepildyti eismo įvykio deklaracijos, o atsiskaityti grynais pinigais, sakydami, kad užpildžius deklaracijas kaltininkui ateityje gerokai pabrangs draudimas. Taip pat gali būti mėginama įtikinti, kad padaryti didesni apgadinimai, nurodant su konkrečiu įvykiu nesusijusius sugadinimus atsiradusius anksčiau. Paprastai tokie vairuotojai naudoja netvarkingus, apdaužytus automobilius, nes „patirtos žalos kompensavimu“ nesiekiama suremontuoti automobilį“, – aiškina Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.

Užpildyti eismo įvykio deklaraciją galima ir telefone

Siekiant, kad patirta žala būtų atlyginta kuo greičiau, svarbu tiksliai ir aiškiai užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Vairuotojai neretai praleidžia tuos laukelius, kuriuose turi būti nurodoma avarijos dalyvių kontaktinė informacija. Visgi pateikti šiuos duomenis itin svarbu, jei vėliau reikėtų patikslinti eismo įvykio aplinkybes. Pasitaiko atvejų, kai nė vienas į eismo įvykį patekęs vairuotojas neturi popierinės eismo įvykio deklaracijos, todėl pravartu žinoti, kad ją galima užpildyti ir mobiliajame telefone.

Dėl patirto streso toks pasirinkimas gali būti netgi patogesnis, nes vairuotojas gali užpildyti visą informaciją nepraleisdamas nė vieno žingsnio. Tokią paslaugą siūlo ne viena draudimo bendrovė, o tiesioginę nuorodą į elektroninę eismo įvykio deklaraciją taip pat galima rasti ir vairuotojams sukurtoje programėlėje „carOne“. Prieš pradedant pildyti duomenis, čia vairuotojams pateikiami patarimai, kaip elgtis įvykus eismo įvykiui ir pasirūpinti savo saugumu.

„Streso būsenoje žmonėms sunkiau įvertinti situaciją, apgalvoti visas galimas rizikas ir tinkamai užpildyti informaciją deklaracijoje. Dėl to vėliau užtrunka eismo įvykio nagrinėjimas ir žalos atlyginimas. Pildydami elektroninę eismo įvykio deklaraciją būsite garantuoti, kad visi reikiami laukai bus užpildyti ir nieko nepraleisite“, – sako „carOne“ ekspertė G. Gertienė.

Kada reikėtų kviesti policijos pareigūnus?

Net jei kaltininkas prisiima atsakomybę, tačiau bent vienas iš jo turimų dokumentų (automobilio techninė apžiūra, draudimo polisas ar vairuotojo pažymėjimas) nebegalioja – reikia kreiptis į policijos pareigūnus. Taip pat svarbu kviesti pareigūnus, jei kyla įtarimas, kad avariją sukėlęs asmuo yra apsvaigęs.

Ne ką mažiau svarbu prisiminti, kad laiku nepasikeitus vasarinių padangų į žiemines ir sukėlus eismo įvykį, jis bus laikomas nedraudiminiu ir vairuotojas žalą kitam asmeniui turės atlyginti iš savo kišenės. Tai reiškia, kad draudimas nukentėjusiam asmeniui išmokės žalos išmoką ar apmokės remontą, o vėliau ta suma bus išieškota iš avariją sukėlusio žmogaus.

Pareigūnus taip pat reikėtų kviesti, jei žuvo ar buvo sužeistas žmogus bei padarius žalos valstybės arba privačiam turtui: nuvertus stulpą, sulaužius tvorą ar apgadinus namo fasadą. Patys pareigūnai išskiria ir daugiau atvejų.

„Taip pat apie eismo įvykį policijai reikia pranešti, jei eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykių aplinkybių ir nepildo eismo įvykio deklaracijos (ar kitais būdais nefiksuoja eismo įvykio) arba jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra ir su nukentėjusiu neįmanoma susisiekti ir pranešti jam apie sugadintą turtą. Be to, policija turėtų būti informuojama tais atvejais, kai vienas iš vairuotojų atsisako pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti, vairuotojas įtariama yra neblaivus ar apsvaigęs, neturintis teisės vairuoti ar transporto priemonė yra be valstybinio numerio ženklų“, – pabrėžė V. Grašys.

ELTA