Tebesitęsiant kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose bei suirutei naftos rinkoje, Lietuvos gyventojai labiausiai tikisi būtiniausių vartojimo prekių ir paslaugų brangimo, rodo „Citadele“ banko inicijuota gyventojų apklausa. Dėl galimo kainų augimo nesijaudina tik maža dalis visuomenės.

„Pastebime augantį gyventojų susirūpinimą dėl būtiniausių išlaidų brangimo, ir tai iš esmės atitinka bendras ekonomikos tendencijas. Tačiau energetikos kainų pokyčiai bendrą kainų lygį veikia su tam tikru vėlavimu, todėl poveikis visuomenei pasijunta ne iš karto – net ir pradėjus sparčiau kilti kainoms, gyventojai kurį laiką išlaiko įprastus vartojimo įpročius“, – komentuoja „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo vadovė Rasa Narė.

Labiausiai baiminasi maisto brangimo

Apklausos duomenimis, gyventojai labiausiai nerimauja, kad per artimiausius 6 mėnesius Lietuvoje brangs maisto produktai (64 proc. respondentų), degalai (63 proc.) ir komunalinės paslaugos (48 proc.). Šios trys kategorijos dominuoja respondentų atsakymuose.

Mažiausiai tikimasi būsto nuomos išlaidų ar paskolos įmokų augimo (16 proc.), drabužių ir kasdienių prekių (9 proc.), laisvalaikio ir pramogų prekių bei paslaugų (8 proc.) brangimo. Tiek pat respondentų nurodo visai nesibaiminantys kainų augimo.

„Gyventojų dėmesys natūraliai krypsta į kasdienes išlaidas – maisto, degalų ar komunalinių paslaugų kainas, nes jų pokyčiai juntami greičiausiai. Vis dėlto stebina, kad nedidelė dalis respondentų tikisi paskolų įmokų augimo, nors EURIBOR jau didėja. Tai rodo, kad dalis gyventojų dar ne iki galo įsivertina palūkanų svyravimų poveikį. Būtent palūkanų pokyčiai dažnai turi didesnį ilgalaikį poveikį namų ūkių biudžetams nei trumpalaikiai kainų svyravimai“, – sako R. Narė.

Infliacijos šoko atveju Lietuvos gyventojai labiausiai susifokusuotų į du veiksmus: mažintų nebūtinas išlaidas (60 proc. respondentų) ir ieškotų pigesnių alternatyvų ar keistų įpročius (56 proc.). Ketvirtadalis teigia, kad ieškotų būdų gauti daugiau pajamų, pavyzdžiui, užsiimtų papildoma veikla.

„Sparčiau augant infliacijai, vartotojai po kurio laiko gali pradėti riboti nebūtinų prekių ir paslaugų vartojimą, ypač tokiose kategorijose kaip kompiuterinė įranga ar sporto prekės. Taip pat gyventojų sprendimai dėl įvairių pirkinių gali tapti racionalesni, būtų dažniau ieškoma būdų sutaupyti. Vis dėlto gali praeiti net 12 mėnesių, kol gyventojai pradės riboti maisto ar kitų būtiniausių prekių vartojimą“, – atkreipia dėmesį ekspertė.

Kada tikimasi kainų šuolio?

Degalų kainų pokyčiai ekonomiką veikia nevienodai: dalis sektorių reaguoja iš karto, kai kiti poveikį pajunta tik po tam tikro laiko. Dėl šios priežasties, banko analitikų vertinimu, bendras Lietuvos infliacijos rodiklis į energijos išteklių kainų augimą pradeda reaguoti maždaug po 4 mėnesių.

Jei transporto sektorius į degalų kainų brangimą reaguoja iš karto, maisto kainų dinamika išsiskiria inertiškumu – šiame segmente kainų augimas įsibėgėja tik po maždaug 6 mėnesių. Tai susiję su tiekimo grandinių, sandėliavimo ir kontraktinių kainų struktūra, kuri amortizuoja trumpalaikius svyravimus. Panašus vėlavimas atsispindi ir baldų bei namų apyvokos prekių segmente, kur kainų augimas paspartėja po pusmečio.

Komunalinių paslaugų segmentas – vanduo, elektra ir dujos – į energijos kainų pokyčius taip pat reaguoja po maždaug 6 mėnesių, kadangi šis segmentas yra reguliuojamas, todėl kainos nėra tokios jautrios staigiems pokyčiams naftos rinkoje.

Paslaugų sektoriuje infliacijos reakcija yra dar labiau atidėta – restoranų ir viešbučių kainų augimas paspartėja tik po maždaug 9 mėnesių. Tai atsispindi darbo kaštų, nuomos ir kitų netiesioginių sąnaudų augime.

„Dėl šių skirtingų laikotarpių tikėtina, kad didžiausias infliacijos pagreitėjimas Lietuvoje bus fiksuojamas rudenį, kai vienu metu pradės veikti kelios infliacijos dedamosios. Tai sustiprins bendrą kainų augimo efektą ir padidins spaudimą namų ūkių biudžetams“, – apibendrina R. Narė.

„Citadele“ bankas balandį padidino infliacijos augimo prognozę šiems metams nuo 3,4 proc. iki 6 proc., tačiau, jei karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęs, poveikis infliacijai gali būti dar didesnis.