Visi esam girdėję liaudiškų orų spėjimų. Vienas iš plačiai žinomų spėjimų, paplitusių ne tik Lietuvoje, yra žiemos pabaigos „prognozavimas“ pagal viduržiemio (sausio 25 d.) orus, tiksliau – pagal barsuko elgesį šią dieną. Ir čia kyla klausimas net apie patį spėjimą.

Štai etnologas dr. Libertas Klimka sako: „Savo oloje prabunda barsukas. Miegalius iškiša galvą apsidairyti. Jeigu švies saulė, jis gali savo šešėlio išsigąsti, tada smunka atgal į olą. Tačiau ant nugulėto šono miegas bus visai prastas – ir sniegas tada greit susmegs, o pavasaris bus ankstyvas. Jei bus apniukę, barsukas gerai pasimankština miške, pakvėpuoja grynu oru ir visur lieka jo pripėduota. Grįžęs jis kietai įminga – pavasario tada negreit sulauksime, jis bus vėlyvas ir šaltas“.

Tačiau Suvalkijoje tikima, kad jei tą dieną šviečia saulė, išlenda barsukas iš urvo, pamato savo šešėlį, išsigąsta ir neria atgal į urvą miegoti – bus ilga žiema. Na, o jei apsiniaukę, išeina pasivaikščioti, miegai išsilaksto ir nebegrįžta į guolį – greitai ateis pavasaris.

Švilpiko diena

Analogiškas prietaras gajus JAV ir Kanadoje, tik čia pasikliaunama švilpiku – barsukai šiame žemyne negyvena. Beje, švilpikas iš urvelio išlenda ne sausio 25 d., bet vasario 2 d. ir ši diena JAV vadinama Švilpiko diena.

Švilpikui suteiktas Phil (lietuviškai – Filo) vardas, o pats spėjimas artimesnis suvalkietiškajam: jei vasario 2 dieną iš urvo išlindęs švilpikas pamato savo paties šešėlį, grįžta snausti toliau – tai reiškia, kad žiema truks dar šešias savaites. Jei gyvūnas nemato savo šešėlio, negrįžta į urvą – tuomet laukia šiltesni, tarsi ankstyvą pavasarį, orai.

Pensilvanijoje ceremonija vyksta ankstyvą vasario antrosios rytą, tik pakilus daulei, apie pusę aštuonių. Frakais ir cilindrinėmis skrybėlėmis pasipuošę vyrai švilpiko prognozuojamus orus stebi nuo 1886-ųjų. Tiesa, amerikiečių švilpiko prognozės tikslumas siekia tik 45 proc.

Kuris spėjimas arčiau teisybės?

Grįžkime į Lietuvą ir tegul kalba faktai – pažiūrėkime, kuris spėjimas arčiau teisybės. Sąlyginai juos pavadinkim etnologo (E) ir suvalkietiškuoju (S). Priminsime, kad žiema prasideda, kai pastovi vidutinė paros oro temperatūra nukrenta žemiau 0 °C, o baigiasi, kai oro temperatūra pakyla ir laikosi virš 0 °C. Sutarsim, kad oro temperatūrai pakilus virš nulio iki vasario 20 d. laikysime, kad žiema baigėsi anksti.

Prisiminkime paskutinę „tikrą“ žiemą, 1995-1996 m., kai žiema prasidėjo lapkričio viduryje (pajūryje gruodžio pradžioje), nebuvo atlydžių, buvo daug sniego, nutirpusio tik balandžio mėnesį, ir žiema pasibaigė kovo pabaigoje – balandžio pradžioje. 1996 m. viduržiemis buvo saulėtas visoje Lietuvoje, o žiema tęsėsi gana ilgai – pasitvirtino suvalkietiškasis spėjimas.

Kitą įsimintinai šiltą žiemą (2019-2020 m.) įvertinti sudėtingiau, nes meteorologinė žiema taip ir neprasidėjo. O kas neprasideda, tas negali ir pasibaigti. Tiesa, 2020 m. sausio 25-ąją didžiojoje šalies dalyje buvo apsiniaukę, tačiau pasitaikė pragiedrulių. Abiejų metodų tikslumas artimas 50 proc. ir todėl tai iš esmės tolygu paprasčiausiam spėliojimui.

Gali būti, kad tokį rezultatą lemia sparti klimato kaita – iš senų žmonių girdime, kad žiemos būdavusios gilios ir šaltos, o žiemą šaltos dienos dažniau būna saulėtos – didesnė tikimybė, kad ir viduržiemį dažniau šviesdavo saulė nei būdavo apsiniaukę. O gal turėtume visai kitokius rezultatus, jei būtų tiksliau apibrėžtas pats barsuko stebėjimo procesas – neturime ne tik vieno barsuko „sinoptiko“ ir kompetentingos stebėjimo komisijos (kaip yra Pensilvanijoje).

Remiantis Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro duomenimis, prognozuojama jog vasario mėnesio oro temperatūra turėtų būti 1,5 °C aukštesnė nei vidutinė daugiametė šio mėnesio oro temperatūra, kuri yra -2,5 °C, o kritulių kiekis net iki 50 proc. didesnis už daugiametę normą (43 mm).

Parengė Klimato ir tyrimų skyriaus 
vyriausioji specialistė Zina Kitrienė