Kada reikia siuntimo pas gydytoją, o kada ne?

Siuntimas pas gydytoją specialistą yra svarbus ir, rodos, daugumai žmonių aiškus dalykas. Ligonių kasų specialistai pastebi, kad neretai gyventojai nežino, jog kai kuriais atvejais norint gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydytojų specialistų paslaugas siuntimo nė nereikia.

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms siuntimus gauti PSDF lėšomis apmokamų paslaugų išduoda šeimos gydytojai arba gydytojai specialistai. Siuntimai išduodami, jei gydytojui dėl paciento sveikatos būklės reikia pasikonsultuoti su kitu gydytoju, atlikti tyrimus, tikslinti gydymą, gydyti ligoninėje.

Siuntimas galioja 60 dienų ir net tai žinodami žmonės dažnai mano, kad per šį laiką reikia siuntimą panaudoti apsilankant pas jame nurodytos specializacijos gydytoją ar atliekant tyrimus. Tačiau tokios skubos nėra – per du mėnesius siuntimą turintis pacientas turi ne apsilankyti, o užsiregistruoti siuntime nurodytiems tyrimams ar vizitui pas specialistą. Su siuntimu galima registruotis vieną kartą.

Su siuntimu galima kreiptis į bet kurią gydymo įstaigą

Svarbu žinoti, kad dėl gydytojo specialisto paslaugų ar tyrimų su siuntimu nebūtina keiptis į tą pačią gydymo įstaigą, kurioje jis išduotas. Siunčiantis gydytojas turi nurodyti bent tris įstaigas, kuriose reikiama kompensuojamoji paslauga gali būti suteikta. Tačiau renkasi pats pacientas – paslaugą jis gali gauti nebūtinai savo poliklinikoje, gydytojo pasiūlytose įstaigose ar savo gyvenamajame mieste, tačiau ir bet kurioje Lietuvos gydymo įstaigoje, dėl reikiamos paslaugos teikimo turinčioje sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK). Visų šalies gydymo įstaigų, turinčių sutartis su TLK, sąrašą galima rasti TLK interneto svetainėje.

Tokia gydymo įstaigos pasirinkimo galimybė praverčia, kai siekiama paslaugą gauti greičiau, t. y. renkamasi ta įstaiga, kurioje siuntime nurodytos paslaugos laukimo eilė trumpiausia. Be to, tokiu būdu pacientas turi ir platesnį reikiamos kvalifikacijos gydytojų pasirinkimą, jei nepageidauja kreiptis į vieną konkretų gydytoją.

Kada siuntimo nereikia?

Keliais atvejais norint gauti kompensuojamąsias medicinos paslaugas siuntimo iš viso nereikia. Gydymo įstaigoje, kurioje apdraustasis yra prisirašęs, tiesiogiai galima registruotis pas pirminės odontologijos ir pirminės psichikos sveikatos specialistus. Apdraustiems žmonėms be siuntimo taip pat galima gauti PSDF lėšomis apmokamas gydytojo dermatovenerologo (odos ir venerinių ligų) paslaugas bet kurioje gydymo įstaigoje, dėl šių paslaugų sudariusioje sutartį su TLK.

Sergant lėtine liga, dėl kurios gydytojas specialistas turi ilgesnį laiką stebėti žmogaus sveikatos būklę, pakanka, kad šeimos gydytojas siuntimą pas reikiamą specialistą išrašytų kartą per metus. Pavyzdžiui, siuntimą pas akių gydytoją, kai pacientas serga 1 ar 2 tipo diabetu su progresuojančia akių liga.

Būtinoji pagalba

Tiek apdrausti, tiek neapdrausti gyventojai nemokamai ir neatidėliotinai be siuntimo turi gauti būtinąją medicinos pagalbą ūmiai susirgę, susižeidę ir pan. Jai priskiriama pirmoji medicinos pagalba ir poliklinikose arba ligoninėse teikiama skubi medicinos pagalba, kai kyla realus pavojus gyvybei ar sveikatai, sunkių komplikacijų rizika.

Tik tokiais būtinosios pagalbos atvejais, kaip patyrus didelę traumą, stipriai nudegus, susirgus liga, gresiančia gyvybei, be siuntimo galima vykti į ligoninės priimamąjį. Kitais atvejais reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, o savo poliklinikos ne darbo metu – į budinčius gydytojus toje pačioje gydymo įstaigoje arba kitoje, su kuria paciento poliklinika sudariusi sutartį dėl šeimos gydytojo paslaugų teikimo jos ne darbo valandomis.

Informaciją, kur teikiama medicinos pagalba gydymo įstaigų ne darbo laiku, savaitgaliais ir per šventes, galima sužinoti iš registratūros darbuotojų, gydymo įstaigų interneto svetainėse ir skelbimų lentose. Taip pat šią informaciją patogu rasti ligonių kasų interneto svetainėje.

Ligonių kasos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite