Kada pirkti naudotą automobilį pigiausia?

automobilio pirkimasNaudoto automobilio pirkimą dalis vairuotojų atideda tikėdamiesi geriausio mėnesio – mažesnių kainų žiemą, didesnių nuolaidų metų pabaigoje ar platesnio pasirinkimo pavasarį. Tačiau laukimas ne visada padės sutaupyti. Kol pirkėjas dairosi palankesnio sezono, rinkoje gali nebelikti tinkamo varianto.

Naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas sako, kad planuojant pirkimą svarbu turėti realistiškus lūkesčius: metų laikas rinkai įtakos turi, tačiau jis neturėtų tapti pagrindiniu kriterijumi.

„Naudotų automobilių rinkoje sezoniškumas tikrai egzistuoja, tačiau jis nėra toks didelis, kaip kartais įsivaizduoja pirkėjai. Dažniausiai metų pradžioje, sausį ir vasarį, rinka būna ramesnė: dalis pirkėjų dar atsigauna po švenčių, atideda didesnius pirkinius, orai mažiau skatina važinėti po aikšteles ir aktyviai rinktis automobilį“, – pastebi jis.

Kainos svyruoja, bet ne taip smarkiai

„Autoplius.lt“ 2026 m. pirmojo ketvirčio Lietuvos automobilių rinkos apžvalga rodo, kad  naudotų automobilių vidutinė kaina per pastaruosius metus išliko panaši. Štai 2025 m. pirmąjį ketvirtį ji siekė 9,2 tūkst. eurų, o per metus paaugo 2,2 proc. iki 9,4 tūkst. eurų. Tai rodo ne staigų kainų šuolį, o gana nuosaikų pokytį naudotų automobilių rinkoje.

„Kalbame ne apie tūkstantinius sezoninius kainų šuolius, o dažniausiai apie kelis procentus. Todėl geriausias laikas pirkti automobilį yra tada, kai rinkoje atsiranda tinkamas automobilis su aiškia istorija, patikrinta technine būkle ir garantija“, – pažymi P. Valiukėnas.

Pavasarį pirkėjų daugiau

Pavasarį automobilis daugeliui tampa nebe abstrakčiu planu, o realiu poreikiu. Atšilus orams, ilgėjant dienoms ir artėjant kelionių sezonui, žmonės ruošiasi atostogoms, savaitgaliams prie jūros, išvykoms į sodybas ar vaikų stovyklų logistikai, todėl aktyviau ieško šeimai ir kasdienai tinkamo transporto.

„Kai paklausa auga, geri automobiliai rinkoje neužsibūna. Tai ypač aktualu populiariausiems segmentams – SUV, universalams, šeimos automobiliams, ekonomiškiems dyzeliniams, hibridiniams ir benzininiams modeliams. Kainoms tai dažniausiai reiškia ne staigų šuolį, o mažesnį pardavėjų lankstumą. Pasiūla gali būti didesnė, bet kartu didėja konkurencija dėl gerų automobilių“, – aiškina ekspertas.

„Daugiau lankstumo žiemą gali būti ieškant kabrioleto, sportiško kupė ar kito labiau emocinio automobilio. Tačiau masinės paklausos modeliams, tokiems kaip SUV, šeimos universalai, kompaktiški miesto automobiliai ar ekonomiški hibridai, žiemos efektas dažnai būna ribotas. Tokie automobiliai žmonėms reikalingi visus metus“, – sako P. Valiukėnas.

Eksperto teigimu, žiema turi ir vieną praktinį privalumą – ji greičiau parodo tikrąją automobilio būklę. Šaltas užvedimas, akumuliatorius, pakaba, šildymas, langų apipūtimas, elektronika ar padangos šaltuoju metų laiku atsiskleidžia aiškiau nei vasarą. Vis dėlto mažesnė pradinė kaina ne visada reiškia geresnį sandorį.

„Pigiau nupirktas prastesnės būklės automobilis po mėnesio gali tapti brangesnis už tvarkingą automobilį su garantija. Sezonas gali pakeisti kainą keliais procentais, bet bloga istorija, paslėpti defektai, neaiški rida ar prastas techninis stovis gali reikšti šimtus ar net tūkstančius eurų papildomų išlaidų“, – atkreipia dėmesį P. Valiukėnas.

SUV paklausūs visus metus

Skirtingi automobilių segmentai į sezoniškumą reaguoja nevienodai. SUV modeliai Lietuvoje išlieka paklausūs ištisus metus, nes yra universalūs – tinka šeimai, kelionėms, prastesniems keliams, žiemai ir kasdienai. Todėl jų kainos mažiau priklauso nuo sezono, o žiemą tokie automobiliai kai kuriems pirkėjams gali atrodyti dar patrauklesni dėl pravažumo ir saugumo jausmo.

„Elektromobilius sezoniškumas veikia kitaip. Žiemą dalis pirkėjų vis dar nerimauja dėl nuvažiuojamo atstumo, baterijos efektyvumo ir įkrovimo infrastruktūros, todėl sprendimą kartais atideda. Tačiau šio segmento kainas šiuo metu labiau formuoja platesni rinkos pokyčiai – didėjanti naudotų elektromobilių pasiūla, technologijų kaita, valstybės parama ir naujų modelių konkurencija“, – vardija ekspertas.

Svarbiau ne mėnuo

P. Valiukėno teigimu, pastaraisiais metais naudotų automobilių rinką vis labiau veikia ne tik sezonas, bet ir ekonominiai veiksniai: palūkanų normos, lizingo sąlygos, transportavimo kaštai, remonto kainos ir automobilių pasiūla Europoje.

„Pirkėjui nereikėtų sprendimo grįsti vien metų laiku. Daug svarbiau įsivertinti bendrą kainą: automobilio būklę, ridą, istoriją, garantiją, finansavimo sąlygas ir galimus pirmų metų eksploatacijos kaštus“, – sako „Longo LT“ vadovas.

Pasak jo, finansiškai palankus metas pirkti automobilį yra tada, kai pirkėjas turi aiškų biudžetą, supranta savo poreikius ir lygina ne tik kainą, bet ir bendrą vertę. Du panašūs automobiliai gali skirtis keliais šimtais eurų, tačiau vienas turės aiškią aptarnavimo istoriją, patikrintą ridą, sutvarkytus defektus ir garantiją, o kitas bus pigesnis tik iš pirmo žvilgsnio.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Saugiausios ateities profesijos: ką pataria rinktis stojantiesiems 2026-aisiais?

profesijos

Besibaigiant prašymų studijuoti priėmimui, abiturientai ieško krypčių, kurios suteiktų ne tik įdomią kasdienybę, bet ir finansinį saugumą. Vis daugiau jaunuolių žvalgosi į technologijų sektorių – vieną iš nedaugelio sričių, kur pradėjus nuo nulio pajamas įmanoma patrigubinti vos per 5 metus. Šį susidomėjimą patvirtina ir naujausios Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įžvalgos: iki 2030-ųjų rinkoje sparčiausiai augs su DI, duomenų inžinerija, kibernetiniu saugumu ir tinklų infrastruktūra susijusios profesijos. Šios sritys išliks stabilios net ir DI automatizuojant dalį užduočių, teigia Daiva Kasperavičienė, „Telia“

Tyrimas: kas šeštas gyventojas neskiria pinigų pomėgiams

milijonieriais

Laisvalaikį dažnai siejame su mokamomis veiklomis – kelionėmis, renginiais, sportu ar kūryba, tačiau ne visi gyventojai turi pomėgį, kuriam reguliariai skirtų pinigų. Toks pasirinkimas gali reikšti skirtingus dalykus: vieniems pakanka nemokamų ar mažai kainuojančių veiklų, kitiems tai gali būti finansinio atsargumo, mažesnių pajamų ar kaltės jausmo leidžiant pinigus sau ženklas. Apie tai, kaip įvertinti savo laisvalaikio įpročius ir suderinti taupymą su gyvenimo kokybe, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Daugiausia pinigų Lietuvos gyventojai skiria kelionėms – taip teigia

Elektrolitai – ne stebuklingas gėrimas. Kada jie iš tiesų padeda, o kada jų nereikia?

elektrolitai

Elektrolitai gali padėti organizmui atkurti skysčių ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą po intensyvaus fizinio krūvio, gausiai prakaituojant ar sutrikus virškinimui. Tačiau augantis jų populiarumas turi ir kitą pusę – šie produktai vis dažniau vartojami be aiškaus poreikio, tikintis daugiau energijos, greitesnio atsistatymo ar net mažesnio svorio. Į vaistinę užsukusi moteris pasakojo mažai valganti, tačiau kasdien gerianti elektrolitus, nes tikėjosi taip gauti reikalingų medžiagų, išlaikyti energiją ir greičiau sulieknėti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pabrėžia, kad tokia situacija – pavojingas pavyzdys, kaip

Šilutėje sustabdytame automobilyje rastas 21 galbūt neteisėtai laikomas voras

vorai

Šilutėje sustabdytame Lenkijos piliečio automobilyje policijos pareigūnai aptiko 21 įvairių rūšių vorą, kurių teisėto įsigijimo dokumentų vairuotojas nepateikė. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paėmė vorus rūšims nustatyti – įtariama, kad dalis jų gali būti saugomų rūšių. Vyksta tyrimas. Liepos 12-osios naktį, iš sekmadienio į pirmadienį, Šilutėje policijos pareigūnai sustabdė Lenkijos piliečio vairuojamą automobilį. Jame aptiko lagaminą su 21 įvairių rūšių voru plastikiniuose induose. Į įvykio vietą buvo iškviesti aplinkosaugininkai. Vairuotojas nepateikė vorų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Aplinkosaugininkai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą,

Taip pat skaitykite