Kada ir kodėl verta plauti automobilio variklį?

Švaros paslaugų ekspertai primena po kapotu besislepiančio variklio priežiūros svarbą – neplaunant jo didėja rizika laiku nepastebėti rimtų gedimų ir užbėgti jiems už akių, susidurti su aušinimo problemomis ir į saloną sklindančiais nemaloniais kvapais. Variklį rekomenduojama plauti bent kartą per dvejus metus važinėjant mieste arba 1-2 kartus per metus eksploatuojant automobilį žvyrkeliais.

Nors automobilio variklis slepiasi po kapotu ir įprastai yra atidengiamas tik papildyti langų plovimo skysčiui, ant jo vis viena kaupiasi nešvarumai, kuriuos rekomenduojama šalinti.

„Daugiausia purvo ir dulkių ant variklio patenka nuo kelio dangos per dugne esančias ertmes bei ventiliacines angas priekyje, taip pat daug nešvarumų dėl savo konstrukcijos surenka radiatoriai. Ypač po vasaros sezono, švaros centruose apsilankiusių automobilių radiatorius dengia prikepusių vabzdžių ir žiedadulkių sluoksnis. Tarp vėsinimo grotelių ir vamzdelių būna įstrigusių akmenukų, žvyro. Net pasitaiko atvejų, kuomet variklio skyriuje aptinkame įstrigusių smulkių gyvūnėlių“, – pasakoja Algirdas Plečkaitis, „Švaros brolių“ automobilių švaros centrų vadovas.

Pasak jo, kiekvienas metų laikas palieka savo pėdsaką. Ruduo ir pavasaris – lietingi, tad važiuojant per balas renkasi ir pridžiūna purvas, lapai. Žiemą – ant konstrukcinių dalių patenka druskos kristalų, skatinančių paviršinę koroziją.

Nešvarumai ne tik slepia, bet ir sukelia problemas

„Didžiausią žalą nešvarumai daro aušinimo sistemai. Normaliomis darbo sąlygomis variklio bloko temperatūra perkopia šimto laipsnių ribą. Perteklinę šilumą aplinkai atiduoda ne tik radiatorius, bet ir visa konstrukcija. Jei radiatoriuje įstrigę šiukšlės ir vabzdžiai, o variklio bloką dengia prikepusio purvo sluoksnis – variklis nebus tinkamai aušinamas. Perkaitęs variklis gali netekti galios, variklio blokas gali deformuotis ar net sutrūkti, tad svarbu pasirūpinti tinkamu jo aušinimu“, – sako A. Plečkaitis.

Kitas dažnas vairuotojų nusiskundimas – nemalonus kvapas automobilio salone.

„Ant variklio patekęs purvas ir vabzdžiai svyla, o techniniai skysčiai alyva, stabdžių ar langų plovimo skystis aukštoje temperatūroje garuoja, skleidžia nemalonų kvapą. Jis į saloną patenka per automobilio išorėje esančias oro paėmimo angas. Į švaros centrus atvyksta ir gan nauji automobiliai, kurių salone tvyro nemalonus svilėsių ar chemikalų kvapas. Šaliname ne tik kvapą, bet ir jo priežastis plaudami variklį. Be to, ant variklio dalių išbėgę techniniai skysčiai yra pavojingi, aukštoje temperatūroje gali užsidegti“, – sako A. Plečkaitis.

Jis pastebi, kad variklį rekomenduojama plauti ir atlikus remonto darbus.

Mitas: plautas variklis slepia problemas

Tarp automobilių pirkėjų ir pardavėjų vis dar gajus mitas, kad švarus parduodamo automobilio variklis yra plautas, nes slepia jo problemas.

„Šiais laikais tokia praktika nebėra tokia gaji. Pirkėjai automobilius dažniau tikrina automobilių servisuose bei naudodamiesi viešai prieinamais įrankiais peržiūri jų taisymo bei eismo įvykių istoriją. Švarus variklis – tik privalumas ir ne tik atrodo estetiškai, bet ir patyrusiam apžiūrą atliekančiam meistrui leidžia pastebėti problemas, jei tokių yra“, – sako A. Plečkaitis.

Jis pastebi, kad plaunant seno benzininio automobilio variklį retais atvejais gali pasireikšti elektros sistemos gedimai, pvz., nedirbančios uždegimo žvakės ar sutrūkinėjusi aukštos įtampos laidų izoliacija. Tačiau tai yra akivaizdūs ženklai, kad automobilis jau nėra techniškai tvarkingas ir minėtas dalis reikia keisti: „Plovimo metu pastebėtos problemos leidžia remonto darbus atlikti laiku ir užtikrintai leistis į keliones, išvengiant varginančio stovėjimo šalikėlėje laukiant techninės pagalbos.“

Vairuotojams svarbu nepamiršti, kad variklio bei automobilio negalima plauti tam nepritaikytose vietose. Plovimo metu su vandeniu nuo variklio ant žemės nubėga aplinkai pavojingi ir taršūs techniniai skysčiai, kuriuos būtina surinkti. Automobilių plovimo vietose taršios nuotekos valomos specialiais įrenginiais.

Šarūnas Čėsna

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite