Ką svarbu žinoti stojantiems į aukštąsias mokyklas?

Pamažu įsibėgėja priėmimas į aukštąsias mokyklas – stojantieji prašymus teikti gali iki liepos 24 d. Primename, į ką svarbu atsižvelgti visiems stojantiesiems.

 

Abiturientai, mokyklas baigsiantys šią vasarą ir norintys studijuoti universitetuose ar kolegijose, turi atitikti šiuos reikalavimus, kurie yra vienodi tiek stojantiesiems į valstybės finansuojamas, tiek nefinansuojamas vietas:

  • būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (netaikoma stojantiesiems į menų studijas) ir stojančiojo laisvai pasirinktą;
  • trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis (36 balai), jei stojama į universitetines studijas, ir ne mažesnis nei patenkinamas (16 balų), jei stojama į kolegiją. Šie balai perskaičiuojami į konkursinį balą;
  • pasiekti mažiausią stojamąjį konkursinį balą, nustatytą pačių aukštųjų mokyklų.

 

Šiuos reikalavimus atitinkančių stojančiųjų mažiausias stojamasis konkursinis balas galėtų siekti bent 4,06 stojant į universitetus ir bent 2,4 stojant į kolegijas.

Šiemet bent 10 proc. valstybės finansuojamų vietų numatyta stojantiesiems per antrąją konkursinę eilę, skirtą jaunuoliams iš socialiai jautrios aplinkos. Šie stojantieji turi atitikti tokius pat stojimo reikalavimus.

Ankstesnių metų abiturientams taikomi jų mokyklos baigimo metais galioję stojimo reikalavimai.

Pavyzdžiui, brandos atestatą įgijus pernai ir norint studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje reikia būti išlaikius bent tris valstybinius brandos egzaminus, taip pat turėti pakankamą penkių privalomų mokytis dalykų metinių pažymių vidurkį (ne mažiau kaip 7 stojant į universitetus ir ne mažiau kaip 6 stojant į kolegijas) bei atitikti aukštosios mokyklos nustatytą minimalų stojamąjį balą.

Ankstesnių metų abiturientams, stojantiems į valstybės nefinansuojamas vietas, reikia būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą ir taip pat atitikti minimalų stojamąjį balą, kurį nustato pačios aukštosios mokyklos.

Savo konkursinį balą visi stojantieji gali pasiskaičiuoti LAMA BPO interneto svetainėje.

Įsimintinos datos

Stojimo į aukštąsias mokyklas prašymus LAMA BPO informacinėje sistemoje galima pateikti iki liepos 24 d. 12 val. Stojantieji kvietimų studijuoti sulauks iki liepos 31 d. 12 val.

Sutarčių su pakviestaisiais sudarymas elektroniniu būdu vyks nuo liepos 31 d. 15 val. iki rugpjūčio 2 d. 16 val., o gyvai aukštosiose mokyklose – rugpjūčio 1-2 d. iki 16 val.

Papildomo priėmimo pirmasis etapas vyks rugpjūčio 5-8 d., o antrasis etapas – rugpjūčio 19-22 d.

Daugiau informacijos apie 2024 m. priėmimą į aukštąsias mokyklas galima rasti LAMA BPO interneto svetainėje.

Švietimo, mokslo ir sporto min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Apie ledonešį ir vandens lygio kilimą Lietuvos upėse

ledonešis

Šiais metais sulaukėme sąlygų, kokių nebuvome turėję jau seniai. Žemė pasidengė gana stora sniego danga, o upes sukaustė ledas. Vertinant visas tendencijas laukėme didesnio potvynio, tačiau dėl pamažu atėjusių šiltų orų, be lietaus, potvynis išsitęsė. Daugelis upių jau baigia išsilaisvinti iš ledo gniaužtų. Vietomis vis dar likęs priekrantės ledas, ledo danga silpnėja, kai kur su didelėmis properšomis ir atotirpomis, vietomis stebimas ledonešis, stumiasi, grūdasi ledai. Paskutiniu metu vandeningumas upėse, kaip ir turi būti pavasarį, yra padidėjęs. Vandens lygis daugelyje šalies

Lietuvos energetinei nepriklausomybei – 2 eurų moneta

moneta

Lietuvos bankas išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Lietuvos energetinei nepriklausomybei – vienam svarbiausių šalies sprendimų, sustiprinusių nacionalinį saugumą ir ekonominį savarankiškumą. Energetinė nepriklausomybė Lietuvai reiškė esminį lūžį – galimybę pačiai valdyti savo energijos šaltinius, atsisakyti priklausomybės ir kryptingai stiprinti ryšius su Europa. Šį istorinį žingsnį nuo šiol simboliškai įamžins naujoji moneta. „Energetinė nepriklausomybė – mūsų valstybės brandos ir atsakomybės įrodymas. Ji reiškia gebėjimą patiems spręsti, kaip užtikrinti šalies saugumą ir žmonių gerovę. Šia moneta pažymime kryptingą Lietuvos kelią į

Net ir geras automobilis nepadės, jei taupoma padangoms…

padangos

Ekspertai sako, kad būtent padangos lemia, kaip automobilis reaguoja kritinėmis akimirkomis. Tad bandymas sutaupyti jų sąskaita gali kainuoti gerokai daugiau nei naujas jų komplektas. Anot „Longo LT“ paruošimo centro vadovės Ugnės Debeikienės, padangos yra vienintelė automobilio dalis, kuri tiesiogiai liečiasi su keliu. Būtent todėl jos yra vienas svarbiausių saugumo elementų, nes nuo jų priklauso, kaip automobilis stabdo, manevruoja ir išlaiko stabilumą. „Net pažangiausios saugumo sistemos, pavyzdžiui,  ABS ar ESP, veikia tik tada, kai padangos turi pakankamą sukibimą su kelio danga.

Kovo 11-oji Šilutėje – laisvės šventė ir „Sidabrinės nendrės“ apdovanojimas

Juodeškienė

Šilutėje iškilmingai paminėta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – Kovo 11-oji. Šventiniuose renginiuose dalyvavo Šilutės r. savivaldybės vadovai – meras Vytautas Laurinaitis ir kiti, Jie kartu su bendruomene pagerbė vieną svarbiausių Lietuvos istorinių datų, simbolizuojančią laisvę, nepriklausomybę ir mūsų valstybės stiprybę. Šventės metu tradiciškai įteikta garbinga „Sidabrinės nendrės“ premija. Šiemet ji paskirta VšĮ „Kintai arts“ vadovei, muzikinių ir kūrybinių renginių organizatorei Audrai Juodeškienei. Laureatė pagerbta už reikšmingą indėlį į krašto bendruomenės gyvenimą, aktyvią veiklą ir prasmingas iniciatyvas. Šis įvertinimas – ir

Taip pat skaitykite