Nuo 2021 metų kasmet liepos 25-ąją minima Pasaulinė skendimo prevencijos diena. Jungtinių Tautų iniciatyva siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į skendimų problemą ir priminti, kad daugumos nelaimių galima išvengti.

Skendimai – viena dažniausių netyčinių mirčių pasaulyje

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje nuskęsta apie 236 tūkst. žmonių. Per pastarąjį dešimtmetį vanduo pasiglemžė daugiau nei 2,5 mln. gyvybių. Net 90 proc. paskendimų įvyksta mažo ir vidutinio ekonominio išsivystymo šalyse, o didžiausią riziką patiria vaikai bei kaimo vietovių gyventojai.

Lietuvos situacija taip pat išlieka sudėtinga. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, iki šių metų liepos 23 dienos: iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 56 nuskendusius žmones (2025 m. tuo pačiu laikotarpiu – 62); nuskendo 1 nepilnametis (2025 m. – 6); nuo birželio 1 d. iki liepos 23 d. vanduo pasiglemžė 24 žmonių gyvybes; ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo 20 žmonių, iš jų 9 – vien šią vasarą; daugiausia žmonių šiemet nuskendo birželio mėnesį – 14, liepą iki liepos 23 d. – jau 10.

Lietuva vis dar išlieka tarp Europos Sąjungos valstybių, kuriose paskendimų rodiklis yra vienas didžiausių – pagal nuskendusiųjų skaičių 100 tūkst. gyventojų nusileidžiame tik Latvijai.

Statistika rodo, kad vyrai skęsta beveik keturis kartus dažniau nei moterys. Daugiausia nelaimių įvyksta tarp 45-69 metų amžiaus žmonių.

Žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, per 2016-2025 metus ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 1235 nuskendusius žmones, iš jų 57 vaikus. Beveik 42 proc. visų nelaimių įvyko vasaros mėnesiais.

Pagrindinės skendimų priežastys nesikeičia

Specialistai pabrėžia, kad dauguma nelaimių kartojasi dėl tų pačių priežasčių. Dažniausiai žmonės pervertina savo jėgas, maudosi apsvaigę nuo alkoholio, šokinėja į nežinomus vandens telkinius, nesilaiko saugaus elgesio taisyklių arba palieka vaikus be priežiūros.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos duomenimis, vidutiniškai net 57 proc. nuskendusiųjų kraujyje nustatoma alkoholio. Apsvaigus smarkiai suprastėja gebėjimas įvertinti pavojų ir priimti tinkamus sprendimus. Taip pat pastebima, kad nelaimės dažniausiai įvyksta ne kurortuose ar prie jūros, o žmonėms gerai pažįstamose vietose – ežeruose, upėse ar tvenkiniuose netoli namų. Kaimo vietovėse žmonės skęsta daugiau nei du kartus dažniau nei miestuose.

Ką svarbu prisiminti?

Saugumas prie vandens prasideda nuo atsakingo elgesio: maudykitės tik žinomose ir saugiose vietose; niekada nesimaudykite apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; nešokinėkite į nežinomą vandens telkinį; nuolat prižiūrėkite vaikus – net trumpam nepalikite jų vienų prie vandens; plaukiant valtimi ar kita vandens transporto priemone visada dėvėkite gelbėjimosi liemenę; mokykitės plaukti ir išmokite suteikti pirmąją pagalbą.

Pamačius skęstantį žmogų, pirmiausia būtina skambinti skubiosios pagalbos telefonu 112. Gelbėti žmogų plaukiant reikėtų tik įvertinus savo galimybes – saugiausia skęstančiajam paduoti arba numesti plūduriuojantį daiktą ir, jei įmanoma, padėti jam išlipti iš vandens ne pačiam rizikuojant.

Tikslas – ženkliai sumažinti skendimų skaičių

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas šiais metais parengė ir artimiausiu metu ketina patvirtinti tarpinstitucinį Skendimų skaičiaus mažinimo veiksmų planą. Juo bus siekiama nuosekliai mažinti skendimų skaičių šalyje.

Plane numatyta gerinti vaikų ir suaugusiųjų plaukimo įgūdžius, stiprinti pirmosios pagalbos mokymus, ugdyti saugaus elgesio prie vandens, vandenyje ir ant ledo kultūrą, plėtoti prevencines priemones bei užtikrinti glaudų valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų partnerių bendradarbiavimą. Ambicingas plano tikslas – nuo 2035 metų pasiekti, kad Lietuvoje atviruose vandens telkiniuose ir įlūžus ant ledo per metus nuskęstų ne daugiau kaip 13 žmonių.

Pasaulinė skendimo prevencijos diena primena, kad daugumos nelaimių galima išvengti. Kiekvienas atsakingas sprendimas prie vandens – nuo vaikų priežiūros ir gelbėjimosi liemenės dėvėjimo iki atsisakymo maudytis apsvaigus ar šokinėti į nežinomą vandens telkinį – gali išgelbėti gyvybę. Vanduo turi būti poilsio, sveikatos ir džiaugsmo šaltinis. Todėl kiekvieno mūsų pareiga – rūpintis savo ir aplinkinių saugumu.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo dep. inf.