Ką pakeisti, kad virtuvė ne tik atrodytų, bet ir taptų didesnė

virtuvėMaža virtuvė nebūtinai turi būti ankšta. Tinkamai parinktos spalvos, apšvietimas ir išmanūs daiktų laikymo sprendimai gali sukurti ne tik didesnės erdvės pojūtį, bet ir realiai pagerinti virtuvės funkcionalumą. Interjero dizainerė teigia, kad tam pakanka mokėti išnaudoti tai, kas jau yra namuose – į kasdienį maisto gaminimą ir jaukius susibūrimus įnešant daugiau šviesos, tvarkos ir komforto, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai.

„Žmonės dažnai klaidingai mano, kad patogi virtuvė – tai didelė virtuvė“, – sako IKEA interjero dizaino skyriaus vadovė Morta Bučinskienė. „Atnaujintas požiūris į dizaino sprendimus gali padėti net ir mažai erdvei atrodyti šviesesnei ir atviresnei – nekeičiant jos ploto.“

Pasak M. Bučinskienės, derinant šviesias medžiagas, integruotus daiktų laikymo sprendimus ir gerai suplanuotą apšvietimą, net ir pati mažiausia virtuvė gali tapti jaukia namų erdve, kuri atrodo erdvesnė. Todėl ji dalijasi keliais universaliais patarimais, kaip iš tiesų atskleisti visą šios namų erdvės potencialą.

Didesnė virtuvė prasideda nuo šviesos

Interjero dizainerė tikina, kad natūrali šviesa yra vienas svarbiausių interjero privalumų. Norint jos į namus įsileisti daugiau, ji siūlo rinktis šviesias spalvas, kurios atspindi daugiau šviesos ir išlieka vienu efektyviausių būdų vizualiai praplėsti erdvę. Todėl rekomenduojama rinktis šviesesnes viršutines virtuvės spinteles arba derinti jas prie sienų spalvos, taip sukuriant vientisą, atvirą įspūdį ir įleidžiant daugiau šviesos.

„Erdvės pojūtį dar labiau sustiprina medžiagos, natūraliai atspindinčios šviesą – šviesių atspalvių paviršiai, marmuro apdaila ar šviesios natūralaus medžio tonacijos. Dažnai virtuvėse nepakankamai įvertinamas sprendimas yra šviesios užuolaidos, padedančios išlaikyti lengvą, erdvų pojūtį. Kitas svarbus elementas – sluoksniuotas apšvietimas: bendras lubinis apšvietimas derinamas su darbiniu apšvietimu virš stalviršio ir akcentiniais šviestuvais suteikia erdvei gylio, palengvina kasdienius darbus virtuvėje ir panaikina šešėlius, dėl kurių erdvė atrodo mažesnė“, – sako M. Bučinskienė.

Interjero dizainerė taip pat pabrėžia, kad ramus ir tvarkingas vizualus vaizdas daro didelę įtaką tam, kaip suvokiama virtuvės erdvė. Uždaro tipo spintelės leidžia paslėpti kasdienius daiktus už durelių, o integruota buitinė technika padeda sumažinti netvarką ant stalviršių – taip sukuriamas vientisesnis interjeras, kuris atrodo erdvesnis, patogesnis ir jaukesnis tiek gaminant maistą, tiek priimant svečius.

Pasak M. Bučinskienės, praktiškai taupyti vietą padeda daugiafunkciai buitiniai prietaisai, pavyzdžiui, orkaitės ir mikrobangės deriniai, taip pat sulankstomi ar sudedami baldai, prisitaikantys prie kasdienių poreikių ir neapkraunantys erdvės.

Dažniausios mažų virtuvių klaidos

Be vizualinio efekto, ne mažiau svarbus ir išmanus planavimas – jis gali realiai pagerinti virtuvės funkcionalumą bei kasdienį komfortą. Pasak interjero dizainerės, viena dažniausiai neišnaudojamų potencialų daugelyje virtuvių – vertikali daiktų laikymo erdvė.

„Pasirinkus sienines spinteles, siekiančias lubas, galima įrengti papildomų lentynų. Tai leidžia laikyti daugiau daiktų, atlaisvinti stalviršius, sumažinti vizualinį triukšmą ir išvengti dulkių kaupimosi rečiau naudojamuose tarpuose“, – sako ji.

Dar viena dažnai nepakankamai įvertinama zona – sienos plotas tarp stalviršio ir viršutinių spintelių. M. Bučinskienė siūlo čia įrengti bėgelius, laikiklius, kabliukus ar magnetinius peilių laikiklius – taip virtuvės reikmenys, prieskoniai ir kasdien naudojami daiktai bus lengviau pasiekiami, o vieta stalčiuose ar spintelėse – atlaisvinta.

„Net ir geriausias dizainas neveiks be tvarkos – stalčių skirtukai, laikymo dėžutės ir lentynų įdėklai padeda maksimaliai išnaudoti paslėptą laikymo erdvę ir apsaugo paviršius nuo perteklinio daiktų kaupimo“, – sako M. Bučinskienė.

Amore For Home virtuvės baldų kolekcija 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Dienomis laikysis keliolika laipsnių šilumos

šilumos

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Spalio 19 d., pirmadienį, dieną žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas šiaurės rytų, 7-12 m/s. Temperatūra bus 8-13 laipsnių šilumos. Spalio 20 d., antradienį, naktį kai kur truputį palis. Vėjas šiaurės rytų, rytų, 6-11 m/s. Oro temperatūra naktį bus 2-7 laipsniai šilumos, šiauriniuose rajonuose dirvos paviršiuje daug kur šalnos, 0-5 laipsniai šalčio, dieną –  10-15 laipsnių šilumos. Spalio 21 d., trečiadienį, naktį pietvakariniuose, dieną daugelyje rajonų palis. Vėjas rytų, pietryčių, naktį 6-11 m/s, dieną 9-14

Policija – apie nukentėjusius nuo sukčių

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Spalio 13 d. Šilutėje vaikinas, gim. 2002 m., feisbuke norėdamas įsigyti „Playstation 5“ konsolę į pardavėjo sąskaitą pervedė pinigus, tačiau prekės negavo. Taip prarado 260 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugpjūčio 25 d. Kintuose gyvenantis 68-erių m. vyras, „Facebook“ tinklapyje radęs skelbimą apie parduodamą nešiojamąjį generatorių, į nurodytą pardavėjo banko sąskaitą pervedė 427 eurus. Generatoriaus jam nepristatė, pinigų niekas negrąžino. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Spalio 15 d. vakare Laučių k., Šilutės sen., automobilį „Peugeot“

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Taip pat skaitykite