Ką daryti, jei… šeškas apgraužė banknotus?

sugraužti pinigaiSugadinti banknotai gyventojams gali sukelti nemažai rūpesčių, todėl Lietuvos bankas pataria pirmiausia kreiptis pagalbos į jo ekspertus.

Per 2024 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos banko ekspertai ištyrė, pakeitė naujais ir grąžino gyventojams 6168 vnt. sugadintų eurų banknotų, kurių vertė – daugiau kaip 203 tūkst. eurų.

„Atlikus ekspertizę, suplyšę, apdegę ar kitaip sugadinti pinigai dažnu atveju gali būti pakeisti naujais banknotais. Norėtųsi visiems gyventojams priminti – sugadinus banknotus visada pirmiausia reikia kreiptis į Lietuvos banką. Ekspertizė ir jų keitimas gyventojams nekainuoja“, – sakė Asta Kuniyoshi, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja.

Kartais nutinka netikėtos situacijos, kai sugadinami banknotai. Jie gali nukentėti nuo ugnies, būna suplėšomi, sukarpomi ar pan. Visai neseniai Lietuvos banko ekspertams teko vertinti šeško suniokotus banknotus.

Banknotus suniokojo šeškas

Ekspertė pasakoja istoriją, kai neseniai žmogus atnešė gerokai gyvūno apgraužtus pinigus. Jis teigė, kad į jo namus pateko šeškas. Gyvūnas išbuvo uždarytas net kelias paras. Tuo metu ir „pasmaguriavo“ banknotais. Po ekspertizės klientui iš viso kompensuota per 1000 eurų.

Netinkamai laikomos gyventojų santaupos nukenčia nuo graužikų. Pavyzdžiui, į ekspertus kreipėsi klientas, pinigus slėpęs po lova. Jis pateikė devynis vienetus 100 eurų banknotų.  Jie buvo apgraužti pelių. Vis dėlto žmogui buvo į naujus pakeisti tik aštuoni banknotai, nes vieno 100 eurų banknoto buvo likę mažiau negu pusė, o smulkių jo dalių klientas nepateikė.

Lietuvos bankas pataria

Pinigai nuo graužikų nukenčia ir rūsiuose, o kartais – automobiliuose. Ekspertizei buvo pateikti du vienetai 5 eurų banknotų. Jie pamiršti automobilyje, kur kažkokiu būdu buvo apgraužti. Iš pateiktų smulkių dalių ekspertams pavyko nustatyti, kad tai tų pačių banknotų dalys, todėl abu banknotai buvo kompensuoti.

„Svarbu atsiminti, kad ekspertams reikėtų pateikti visas, net ir smulkiausias banknotų dalis. Jokiu būdu sugadintų banknotų nereikia klijuoti. Tai gali juos dar labiau sugadinti“, – sako I. Vanskevičė.

Ji prisimena atvejį, kai pinigai kaip santaupos laikyti rūsyje ir ten juos sugraužė pelės. Net po ilgos ekspertizės nepavyko nustatyti, kiek iš viso buvo banknotų. Pateikti tik labai smulkūs 50 eurų ir 100 eurų nominalo banknotų fragmentai, tačiau nebuvo išlikę serijos numeriai, smulkios dalys tarpusavyje neturėjo sąlyčio taškų.

Kaip sugadintus pinigus pateikti ekspertams

Jeigu turite sugadintų pinigų, reikia kreiptis į Lietuvos banko kasas Vilniuje ar Kaune. Čia reikia užpildyti prašymą atlikti ekspertizę.

Atsakymas apie tai, ar banknotas bus pakeistas ar ne, pateikiamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Lietuvos banke pinigų ekspertizė ir banknotų pakeitimas į naujus klientams nieko nekainuoja.

Jeigu pinigai sulipo į krūvą, sudegė, sutrūnijo ar pan., nebandykite jų atskirti. Reikėtų pateikti juos ekspertams stengiantis kuo mažiau liesti. Jeigu banknotai yra kokioje nors pakuotėje – dėžutėje, knygoje – su ja ir pateikite. Taip mažiau rizikos, kad galite juos dar labiau pažeisti.

Atlikdami mokumo ekspertizę, specialistai vadovaujasi Eurų banknotų ir monetų keitimo fiziniams ir juridiniams asmenims Lietuvos banke taisyklėmis. Plačiau apie susidėvėjusių ir sugadintų pinigų keitimą galite paskaityti Lietuvos banko svetainėje.

Europos Sąjungos (ES) centriniuose bankuose atliekamos ekspertizės ir pinigų kompensavimas turėtų būti nemokami pagal Europos Centrinio Banko sprendimą. Eurai keičiami visuose ES centriniuose bankuose nepriklausomai nuo to, kur jie buvo sugadinti.

Metalinėje dėžutėje suanglėjo tūkstančiai

Į Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninį skyrių klientas pastarąjį kartą atnešė sudegusius banknotus, kurie buvo susukti ir sudėti į metalinę arbatos dėžutę. Per gaisrą metalo karštis nepaveikė, tačiau dėžutėje buvę pinigai nuo aukštos temperatūros suanglėjo ir išsiplėtė, sulipo ties išsilydžiusiomis hologramos dalimis.

Ekspertams pavyko dėžutę sukarpyti taip, kad banknotai nesutrupėtų. Atliekant ekspertizę identifikuoti įvairūs nominalai – nuo 5 iki 100 eurų. Pasitelkus mikroskopą jie suskaičiuoti ir gauta vertė kompensuota savininkui – pakeista beveik 8,5 tūkstančio eurų.

Tirdami pinigus, Lietuvos banko ekspertai naudoja įvairius įrankius: adatas, pincetus, vandens voneles, popierinius filtrus, ultravioletinių ir infraraudonųjų spindulių apšvietimą.

Veikiant aukštai temperatūrai, pinigai išsiplečia ir trupa. Išimti jų iš talpos – dėžutės ar stiklainio – beveik neįmanoma nei pirštais, nei pincetu. Nors banknotai yra standesni nei paprastas popierius, formą išlaiko, tačiau reikia ypatingo kruopštumo, kad būtų galima atlikti jų ekspertizę.

Svarbu atsiminti, kad ekspertams reikėtų pateikti visas, net ir smulkiausias banknotų dalis. Jokiu būdu sudegusių ar sugadintų pinigų nereikia klijuoti.

Kokiais atvejais pinigai keičiami

Turint susidėvėjusių ar sugadintų banknotų, juos reikėtų atnešti į Lietuvos banko kasas Vilniuje arba Kaune. Kitų regionų gyventojai, negalintys atvykti, dėl galimybės pateikti ekspertams sugadintus banknotus turėtų susisiekti su Lietuvos banku.

Nestipriai sugadinti pinigai pakeičiami iš karto. Jeigu banknotai stipriai sugadinti, ekspertizė atliekama per 20 darbo dienų. Lietuvos banko kasose galima pakeisti ne tik eurų banknotus ir monetas, bet ir susidėvėjusius litus į eurus. Šios paslaugos yra nemokamos.

Keičiami susidėvėję, sutepti, išskyrus atvejus, kai sutepti specialiais, apsaugai nuo vagysčių naudojamais dažais, dėmėti, prirašinėti, išblukę, įplėšti, suglamžyti, sulankstyti ar kitaip sugadinti banknotai.

Svarbu yra tai, kad banknotų turi būti išlikę daugiau kaip pusė vientiso ploto ir nustatyta bent viena apsaugos priemonė.

Taip pat yra keičiamos ir monetos, kurių išvaizda pasikeitusi dėl ilgo buvimo apyvartoje (subraižytos, šiek tiek deformuotos), paveiktos aplinkos sąlygų, pavyzdžiui, ilgai buvusios vandenyje, surūdijusios ir pan. Monetų turi būti aiškiai matomi abiejų pusių vaizdai.

Pinigų muziejaus inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Būk atsakingas – pasirūpink atliekomis tinkamai

2025 m. lapkričio 18 d. Šilutės rajono savivaldybėje, įgyvendinant Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkosauginius reikalavimus, organizuojama  gaminių atliekų surinkimo akcija, kurios metu iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų nemokamai bus surenkamos: elektros ir elektroninės įrangos atliekos; nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos; vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos. Sumokant atliekų turėtojui bus surenkamos: sutomobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekos (yra išimčių); automobilinių ir pramoninių akumuliatorių atliekos; eksploatuoti netinkamos transporto priemonės. Taip pat gaminių atliekų surinkimo akcijos metu iš transporto priemonių techninę priežiūrą ir

Kosulį ne visuomet lemia peršalimas: medikas įvardijo, kada derėtų sunerimti

Su kosuliu šaltuoju metų laiku nuolat susiduria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nors dažnai jis laikomas menka ir savaime praeinančia problema, iš tiesų kosulys gali būti ne tik laikinas peršalimo palydovas, bet ir rimtesnių sveikatos sutrikimų signalas. Svarbu suprasti, kada šis simptomas yra normalus organizmo apsauginis refleksas, o kada – įspėjimas apie ligą, kurią būtina gydyti. Kosulys organizmui iš kvėpavimo takų padeda pašalinti gleives, dulkes, mikroorganizmus ar kitus dirgiklius. Deja, dažniausiai jį sukelia virusinės infekcijos, alergijos, astma, gastroezofaginis refliuksas (GERL), rūkymas

Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą

Parlamentarai šį sąrašą papildė trimis atmintinomis dienomis: birželio 11-ąją bus minima Lietuvos oreivių diena, birželio 14-ąją – Pasaulinė kraujo donorų diena, o lapkričio 14-ąją – Pasaulinė diabeto diena. Lietuvos oreivių dienos įtvirtinimu siekiama didinti visuomenės dėmesį oreivystei ir įprasminti oreivių veiklą ir atminimą. „1988 m. birželio 9 d. Lietuvą pasiekė pirmieji vengrų gamybos karšto oro balionai „Lietuva“ ir „Viltis“. Po dviejų dienų, birželio 11 d., 6 val. 45 min. Molėtų r., Balninkų kaime, į dangų pakilo pirmasis Lietuvoje registruotas karšto

Pensijų atsiėmimo „langas“ greitai atsidarys: ar verta kaupimą stabdyti iš karto?

Nuo 2026 m. sausio iki 2027 m. gruodžio II pensijų pakopos dalyviai įgis teisę nutraukti kaupimą II pensijų pakopoje ir atsiimti dalį sukauptų lėšų. Tačiau ekspertai ragina neskubėti šio žingsnio priimti pirmomis „lango“ dienomis. Apie tai, kodėl verta atsargiai pasverti kiekvieną žingsnį, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. Pagal naująją tvarką, per dvejų metų laikotarpį (2026 ir 2027 m. sausį–gruodį) II pensijų pakopos dalyviai galės nuspręsti dėl kaupimo senatvei II pakopos fonde. Anot L. Načajienės, nusprendusieji nekaupti turės galimybę

Taip pat skaitykite