Prieškario Jiezno valsčiaus sekretoriaus, vietos šaulių rinktinės vado Jono Grigonio sūnus Juozas atkilo į Šilutę 1963-iaisiais ir iki pat 2001-ųjų nuoširdžiai tvarkė Pamario krašto sporto reikalus. Jo darbo metais keli pamariškiai pelnė vasaros olimpinių žaidynių apdovanojimus, išugdyti du tarptautinės klasės sporto meistrai, 21 sporto meistras, sėkmingai startuota šalies spartakiadose, jaunimo žaidynėse, surengtos dvejos Mažosios Lietuvos sporto žaidynės (1989 ir 1992 m.), pirmoji rajono karinių organizacijų ir policijos darbuotojų spartakiada (1993 m.).

Juozą Grigonį neretai galima sutikti vaikštinėjantį po Šilutę.

Kur Verknė srovena
Juozo gimtajame Voseliūnų kaime (Prienų r.) tėra penkios sodybos. Visi gyventojai – Grigoniai ir Baranauskai. Dviejų galų Jono ir Adelės Grigonių sodyba su priemene ir šiaudų stogu buvo suręsta iš storų rąstų. Trys pirkios langai ir palėpės langelis vis dar žvelgia į sraunų Verknės upelį. Yra klėtis, tvartas, sodas su keliais bičių aviliais. Trys Grigonių kartos puoselėjo namelius, įsigytus grįžusio iš Amerikos prosenelio Andriaus Grigonio. Tai skelbia vakariniame namo gale pastatyto ąžuolinio kryžiaus užrašas.
1931-ųjų birželio 1-ąją čia gimė Juozukas, būsimasis nuoširdus sporto tarnas. Jo jaunesni broliai: Jonas tapo jūreiviu, gyvena Klaipėdoje, Antanas – vairuotoju, tebekruta Varėnoje. O tėveliai – Jiezno kapinėse, saugomi angelų.

Iš pradžių – vartininkas
Juozuko tėvas, paskirtas Jiezno valsčiaus sekretoriumi, sodybą paliko seseriai Ievai. Jis buvo aktyvus šaulys, subūrė futbolo komandą (Juozukas netikėtai buvo pastatytas vartininku). Gal dešimties berniūkščiui tėvas pasakė: „Stovėk vartuose, o kai atskris kamuolys stenkis aną atmušti“. Tokia buvo pirmoji Jiezno progimnazijos mokinio Juozuko pažintis su sportu.
Žaidė ir tuomet populiarų tinklinį, net teisėjavo. Didelę įtaką Juozukui darė fizinio lavinimo mokytojas Voldemaras Steikūnas, organizuodavęs įvairias varžybas, rengęs sporto aikšteles. Juozukas, kaip ir daugelis mokinių, mielai skubėdavo padėti mokytojui. Sportas jaunuomenei buvo smagi pramoga išbandyti fizines jėgas, pasirungti. Bręsdamas Juozukas pastebėjo, kad burti žmones sportui jam patinka.

Pamario krašte
Po tarnybos sovietų kariuomenėje J. Grigonį, kaip jau paskyrė Jiezno sporto komiteto pirmininku. Panaikinus Jiezno rajoną, Juozui sporto vadovo pareigas siūlė Alytus, Prienai, bet jis pasuko į nepažįstamą Šilutę. Priežastis, 1963-iaisiais atvedusį jį į Pamarį, paprasta: čia telefonistės darbą gavo žmona Adelė.
Pamario krašto sportui J. Grigonis vadovavo 38 metus. Mokėjo telkti žmones, diplomatiškai, kantriai reikalauti. Iškęsdavo įžeidimus, tuo pačiu neatsilygindamas.
Ką pirmiausiai reikėjo tvarkyti Šilutėje?
Vokiečių statytą stadioną su žole apaugusiais bėgimo takais. Stadioną supo medinė tvora, kurią žiemą kažkas dalimis ardydavo kurui. Vasarą lentomis užkaltų tarpų niekas neliesdavo, bet lapkritį, vos spustelėjus šaltukui, vėl žiojėdavo plyšiai…
Bėgimo takus valė greideriu, deja, nuskuto ir gerą dangą. Teko vežti šlaką net iš Karaliaučiaus. Pagelbėjo melioratoriai. Vėliau šlako takus pakeitė guminiai, dar vėliau – sintetinė danga. Stadione buvo įrengtos dvi gruntinės tinklinio aikštelės, medinės pakylos krepšinio aikštelė, net apšviesta ledo ritulio aikštė su bortais. Pastaroji traukė vaikus, paauglius, suaugusiuosius. Buvo sudaryta rajono ledo ritulio rinktinė, surengta turnyrų.

Krepšinis su debatais
J. Grigonio darbo pradžioje Šilutė sporto salėmis negarsėjo. Krepšininkai ir tinklininkės rungtyniaudavo Šilutės II vidurinės (šiandien Vydūno gimnazija) aktų salėje. Šilutiškės dalyvavo šalies A lygos tinklinio čempionate. Išsilaikyti šiose aukštumose iki šiol tinklininkėms nepavyko. Užtat ėmė kilti vyrų krepšinis, kurį į priekį stūmė VJSM (vaikų ir jaunimo sporto mokykla) treneriai S. Kairys, E. Kuncaitis.
Antai 1984-ųjų Šilutės rajono krepšinio pirmenybėse žaidė net 39 vyrų ir 12 moterų komandų. Rekordinis skaičius! Įmonių gausa, didelis moksleivių kontingentas, sporto metodininkų etatai padėjo plėtoti sportinį judėjimą. Šiandien to stokojama. Jei seniūnijose atsirastų sporto metodininkai, reguliarus darbas išjudintų žmones aktyviau judėti. Nors krepšinis išliko mėgstamas tiek mieste, tiek kaime, vyrų komandų gerokai sumažėjo, o moterų ekipų visai nebedalyvauja rajono pirmenybėse.
Tiesa, moterų krepšinio komanda „Pamarys“ visai neseniai sėkmingai žaidė LMKAL pirmenybėse. J. Grigonio nuomone, šiandien NKL čempionate rungtyniaujančios „Šilutės“ pagrindą turėtų sudaryti šilutiškiai, o ne legionieriai. Penkis sezonus LKL rungtyniavusi „Šilutė“ (1993-1998 m.) prizininke buvo 1996-1997 m., kai jos spalvas gynė vietos krepšininkai M. Timinskas, A. Rauluševičius, R. Kuncaitis, L. Ulevičius, A. Jonušas. 10 metų „Šilutę“ treniravo S. Kairys, iš kurio estafetę perėmė R. Endrijaitis, vėliau – R. Kuncaitis, P. Jonikas. Kalbant apie krepšinį, be debatų, kas turi žaisti, neišsiversi.

Savaitgaliai – varžyboms
Sporto organizatoriams savaitgalių ir šventadienių nebūdavo – vis varžybos. Pirmadieniais tekdavo tvarkyti varžybų protokolus, pildyti rezultatų lenteles. Likusias dienas užimdavo organizaciniai reikalai, rėmėjų paieškos, pasitarimai.
J. Grigonis nevengė darbo, gal todėl ir pamariškių sportinių laimėjimų pabiro. Ir ne bet kokių: Seulo olimpiados (1988 m.) sidabro medalį pelnė Laima Baikauskaitė, bėgusi 1500 m., Barselonos olimpiados (1992 m.) čempionu tapo disko metikas Romas Ubartas, kilęs iš Juknaičių, Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse (2000 m.) Lietuvos krepšininkai, kurios garbę gynė ir šilutiškis Mindaugas Timinskas, iškovojo bronzos medalius.
Tarptautinės klasės sporto meistrų vardai suteikti sunkiaatlečiams Broniui Mačerniui (1977 m.) ir Liudui Čičirkai (1983 m.), išugdytas 21 sporto meistras. Šilutė didžiavosi pajėgiais lengvaatlečiais, sunkiaatlečiais, irkluotojais, jojikais, boksininkais, rankų lenkėjais (daugkartinė Lietuvos, Europos ir pasaulio čempionė Eglė Vaitkutė), dviračių sporto meistru tapo K. Vaičiulis, sklandymo – A. Lydžius (1970 m.). 1997-1998 m. Lietuvos automobilių kroso čempionatą laimėjo Vilkyčių automobilių sporto klubo komanda, tempiama į priekį brolių Gudžiūnų. Aštuntoje Lietuvos spartakiadoje (1983 m.) šilutiškiai užėmė trečią vietą, o po metų, jaunimo žaidynėse liko antri. Visiems pamariškių laimėjimams plačiau išvardinti prireiktų storos knygos.
2001 metais į pensiją iškilmingai išlydėtas Juozas Grigonis yra nusipelnęs Lietuvos treneris, apdovanotas šešiais medaliais ir „Garbės ženklo“ ordinu. Birželio 1-ąją jam sukako 85-eri. Žinoma, sulaukė sveikinimų, linkėjimų, kuriais džiaugėsi ir jo žmona Adelė, sūnus Valdemaras, dukra Laima. Rugpjūtį sekė Lietuvos olimpiečių startus Rio de Žaneiro olimpiadoje. Gyvenimas įdomus, bet velnioniškai greitas – lyg ekspresas, paliekantis už nugaros pralėktas stoteles.
„Aš labai norėčiau nusilenkti tiems žmonėms, kurie iš pat pradžių su manim buvo, kurie manimi pasitikėjo, kuriuos radau čia, kurie dirbo ir kūrė anksčiau už mane“, – sakė Juozas Grigonis.

Romualdas Mažutis