Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša apie įvykius Šilutės r. bei Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Taip pat primena apie pavasarį kylančių gaisrų pavojų, kai deginama žolė.

Balandžio 22 d. buvo gautas pranešimas apie gaisrą daugiabučiame name Kaštonų g., Juknaičiuose.

Pranešta, kad dega gyvenamojo namo (34×13 m) stogas. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, stogas degė atvira liepsna. Vienas žmogus išvestas iš laiptinės, kiti gyventojai patys buvo išėję į lauką. Pastatas daugiabutis, mūrinis, 3-jų aukštų su palėpe, 2 laiptinių, stogo konstrukcijos medinės, stogas dengtas skarda.

Gaisras kilo dėl įkaitusio dūmtraukio, nuo kurio užsidegė medinės stogo konstrukcijos. Gaisro metu apdegė apie 15 m² stogo dangos, apsilydė apie 15 m² stogo plėvelės, aprūko dalis stogo.

Gaisras kilo nesilaikant krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų.

Degė atvira teritorija

Balandžio 22 d. ugniagesių pagalbos prireikė Benininkų k., Pagėgių sen. Gautas pranešimas, kad keliose vietose atvira liepsna dega žolė ir lapai. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, vienoje vietoje degė dešimties kvadratinių metrų miško paklotės.

Kitoje vietoje liepsnojo didesnis plotas miško paklotės ir medžiai. Gaisro metu vienoje vietoje išdegė apie 20 arų miško paklotės ir jaunuolyno. Kitoje vietoje degė apie hektarą miško paklotės bei jaunuolyno. Gesinti gaisrą padėjo trys miškų urėdijos darbuotojai. Vanduo buvo tiekiamas iš lauko hidranto.

Rasta 210 artilerijos sviedinių

Balandžio 23 d. 11 val. pranešta apie Natkiškių k., Pagėgių sav., rastus sprogmenis. Sprogmenys buvo rasti sodinant mišką. Iš pradžių aptikti tik 7, tačiau padirbėjus su įranga, jų pririnkta gausiai.

Buvo įvestas planas „Skydas“. Ugniagesiai gelbėtojai budėjo, kol atvyko  išminuotojai. Atvykę išminuotojai rado 210 vnt. 45 mm artilerijos sviedinių. Specialistai progmenis išvežė sunaikinti į poligoną.

Žolės gaisrų mažėja, bet pavojus išlieka

Šį pavasarį Lietuvoje fiksuojama mažiau atvirųjų teritorijų gaisrų, tačiau jų keliama grėsmė gyvybei, turtui ir aplinkai išlieka didelė. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, nuo metų pradžios ugniagesiai gelbėtojai jau 920 kartų vyko gesinti degančios žolės, miško paklotės ir ražienų. Gaisrų metu šiemet išdegė 477 hektarai teritorijų.

Palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, gaisrų sumažėjo beveik trečdaliu (29,2 proc.), tačiau jie vis dar sudaro daugiau nei ketvirtadalį visų šalyje kilusių gaisrų.

Dažniausiai liepsnoja nenušienauto pievos – daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus ir Kauno apskrityse.

„Nors atvirųjų teritorijų gaisrų skaičiai šį pavasarį yra mažesni, situacija išlieka rimta. Kiekvienas toks gaisras gali labai greitai išplisti ir tapti nekontroliuojamu, ypač esant vėjuotoms ir sausoms oro sąlygoms. Šiemet jau turime ir nukentėjusių žmonių, ir atvejų, kai ugnis pasiekė pastatus“, – teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas.

Gesindami degančią žolę šiemet nukentėjo trys žmonės, apdegė vienas gyvenamasis namas, o ugniagesiams pavyko išsaugoti 21 statinį.

Pasak K. Aginto, dažniausiai tokie gaisrai kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio – deginamų atliekų, paliktų be priežiūros laužų ar sąmoningo žolės deginimo.

Stengdamiesi užkirsti kelią tokiems atvejams, ugniagesiai gelbėtojai stiprina prevencinius veiksmus – organizuoja reidus, bendradarbiauja su aplinkosaugininkais, miškininkais, Lietuvos šaulių sąjunga, teritorijų stebėsenai pasitelkia dronus. Vis dėlto svarbiausias veiksnys vis dar išlieka pačių žmonių atsakomybė.

Šiemet visoje šalyje jau surengta daugiau nei 200 prevencinių reidų, jų metu nustatyta 12 pernykštės žolės padegėjų.

Laikinoji Aplinkos apsaugos departamento direktorė Eglė Paužuolienė akcentuoja, kad žolės deginimas yra labai pavojingas, už tai numatyta sankcijų.

„Nustatome, kad vis dar fiksuojami tyčiniai žolės deginimo atvejai. Šie veiksmai ne tik kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, bet ir daro žalą aplinkai – žūsta gyvūnai, naikinamos augalų buveinės, blogėja dirvožemio kokybė. Bendradarbiaudami su kitomis institucijomis siekiame kuo plačiau informuoti ir šviesti visuomenę apie žolės deginimo daromą žalą. Tuo pačiu primename, kad žolės deginimas užtraukia administracinę atsakomybę, taip pat lemia pareigą atlyginti aplinkai padarytą žalą. Žalos  dydis priklauso nuo sunaikintų saugomų gamtinių vertybių pobūdžio ir masto. Gali siekti nuo kelių šimtų iki keliasdešimties tūkstančių eurų“, – teigia Aplinkos apsaugos departamento vadovė.

Už sausos žolės deginimą gyventojams gali būti skiriamos baudos, o padaryta žala gamtai vertinama papildomai. Taip pat gali tekti atlyginti ir už gaisro sunaikintą turtą.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo dep. inf.