Jelena nenorėtų emigruoti ir kitiems nepataria

Lietuviai vis dar keliauja laimės ieškoti į užsienio šalis. Ypač šis reiškinys skaudžiai juntamas mažesniuose miesteliuose, kaimuose: mažėja gyventojų, pamažu tuštėja ir nyksta gyvenvietės. Vis dėlto nemažai provincijos gyventojų bando įsitvirtinti ir gyventi Lietuvoje. Viena iš tokių – šio pasakojimo herojė optimizmo ir idėjų nestokojanti Jelena Jankauskienė.

Šiuo metu kirpėja dirbanti Jelena Jankauskienė ateityje norėtų dirbti pagal įgytą juristo profesiją.

Didėja emigracija
Į Pagėgių kraštą J. Jankauskienė pateko, kai jai tebuvo devyneri metai. Ji yra Lietuvos pilietė, nors ir atvyko iš Rusijos. Bėgant laikui ji susipažino su savo būsimu vyru Jonu ir persikraustė gyventi į Lumpėnus. Susilaukė dviejų vaikų – Karolinos ir Rolano. Vienoje vietoje pragyveno jau 20 metų. J. Jankauskienė aktyviai dalyvauja šio kaimo bendruomenės veikloje.
Jelena nuolatos kupina idėjų, kurias dažniausiai ir įgyvendina. Kone kasmet ji dalyvauja tradicinėje Pagėgių rudens šventėje, kur vyksta floristikos darbų konkursas. Šį konkursą moteris yra laimėjusi ketverius metus iš eilės.
Pasak Jelenos, ji turi daug idėjų, kaip Lumpėnuose sukurti naujų darbo vietų. VVG „Pagėgių krašto“ 2015 m. programoje yra numatyta finansuoti naujus projektus, todėl reikia naudotis proga ir imtis tų projektų.
Pasak J. Jankauskienės, akivaizdu, kad kaimuose žmonių mažėja, todėl darbo vietomis dera rūpintis patiems.
Šiuo metu ji pagal verslo liudijimą dirba kirpėja grožio salone, šį darbą dirba ištisus 10 metų. Per ilgą laiką yra susidaręs ir nuolatinių klientų ratas. Moteris neslėpė, kad Lietuvoje įvedus naują valiutą klientų nesumažėjo, mat kainoraštyje nurodytos kainos išverstos iš litų į eurus pagal oficialų kursą.
Pasak J. Jankauskienės, klientų sumažėjimas pasijuto pernai, kai Pagėgių krašte itin smarkiai buvo jaučiami emigracijos padariniai. Anot kirpėjos, jai tekę bendrauti su gimtinę paliekančiais kraštiečiais, pagrindinė priežastis – geresnio gyvenimo paieškos, siekiant gerovės savo šeimai.
J. Jankauskienė juokavo, kad gerai bent tiek, jog dauguma emigrantų atostogauti sugrįžta į Lietuvą ir pas ją ateina kirptis.
Kupina idėjų
J. Jankauskienė sakė, jog emigruoti į kitą šalį nenorėtų. „Myliu šitą kraštą. Turiu šeimą, darbą, todėl nesinori važiuoti svetur laimės ieškoti. Asmeniškai man nėra tekę iš Lietuvos vykti uždarbiauti, todėl negalėčiau pasakyti, ar taip daryti apsimoka. Čia aš jaučiuosi laisvai, o emigravusi veikiausiai nepritapčiau, nes teko girdėti, jog užsieniečių požiūris į emigrantus nėra labai teigiamas“.
Apsigyvenusi Lumpėnų kaime, Jankauskų šeima ūkininkavo, bet laikui bėgant suprato, jog smulkus ūkis neapsimoka. Stambesnis duotų daugiau naudos, tačiau tuomet plėsti ūkio nebuvo galimybių, tad Jelena pradėjo sekti darbo skelbimus, norėdama įsidarbinti.
Moteris sutinka, kad Lietuvoje gauti gerai apmokamą darbą nėra taip paprasta. Visur darbdaviai reikalauja aukštojo išsilavinimo. Beieškodama darbo ji pradėjo dirbti pagal mokyklos laikais įgytą kirpėjos specialybę, bet tuo pačiu metu pradėjo studijuoti ir įgijo juristo specialybę. Optimizmo nestokojanti J. Jankauskienė sakė, jog užsibrėžtų tikslų reikia siekti ir dėl jų stengtis, nes niekas kitas už tave to nepadarys.
„Dabartinis darbas kirpykloje man patinka, bet jaučiu, kad save realizuoti norėčiau kitur. Esu kupina įvairiausių idėjų, energinga ir ateityje, tikiuosi, pavyks pakeisti darbovietę į tokią, kur praverstų mano įgyta juristo specialybė. Esu kūrybiška ir kupina idėjų, kurias norėčiau ateityje įgyvendinti. Suprantu, kad žmonės greitai susigundo saldžiais pažadais ir galimybėmis dirbti bei gyventi užsienyje, bet norėčiau juos paraginti to nedaryti. Reikia stengtis dėl savęs patiems, nes niekas kitas to už jus nepadarys“, – kalbėjo J. Jankauskienė.

Simonas SKUTULAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sergamumas gripu intensyvėja

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje sausio 27 d.- vasario 2 d. (5-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo ir siekė 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 1848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra didesnis nei pernai tuo pačiu metu (2024 m. 5-ąją savaitę siekė 1783,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Tačiau, atsižvelgiant į daugiametę dinamiką, kol kas matomas

2025 m. sausis – Šilutės krašto istorijoje

Hidrometeorologijos tarnyba, apžvelgdama šių metų sausio mėnesio orus, Šilutę ir Ventę bei Vakarų Lietuvą minėjo ne kartą. Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,0 °C. Kartu su 1989 m. sausiu tai buvo antras pagal šiltumą sausis nuo 1961 m., šiltesnis buvo tik 2020 m. sausis su 2,8 °C temperatūra. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 0,9-1,5 °, šilčiausia buvo vakariniame pakraštyje, 2,5-3,1 °C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,7-11,0 °C. Aukščiausiai oro temperatūra pakilo sausio 28 d. Kalvarijoje, iki 11,0 °C –

Pradedama 2025 metų „Medžių Eurovizija“: padėkite Lietuvos atstovui nugalėti

Varniškių ąžuolas, 2024 metais laimėjęs Lietuvos medžio titulą, pradeda kelionę link 2025 metų Europos medžio titulo. Šį konkursą galima drąsiai vadinti Europos medžių „Eurovizija“, todėl vasario 3 dieną prasidėjusiame balsavime šalies gyventojai yra kviečiami aktyviai balsuoti ir palaikyti savo favoritus: vienas žmogus gali atiduoti balsą už du skirtingus medžius. Šiemet konkurse be Varniškių ąžuolo varžosi dar 14 pačių įvairiausių medžių iš Belgijos, Čekijos Respublikos, Vengrijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Ukrainos. Visi medžiai-dalyviai yra

Vasario 5 d. prasidėjo žiemos priėmimas į profesines mokyklas

Vasario 5 d. prasidėjo šių metų pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas žiemos etapas. Stojantieji prašymus mokytis bus kviečiami teikti iki vasario 13 d. „Šiemet didžiausią dėmesį skiriame inžinerijos, taip pat sveikatos priežiūros, paslaugų sektoriaus profesionalų rengimui – šiose profesinio mokymo programose numatyta daugiausiai valstybės finansuojamų vietų. Galimybės įgyti paklausią profesiją atviros kone visiems: tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems, taip pat jau įgijusiesiems išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją ir jos dar neturintiems“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza. Kvietimų mokytis

Taip pat skaitykite