Jelena nenorėtų emigruoti ir kitiems nepataria

Lietuviai vis dar keliauja laimės ieškoti į užsienio šalis. Ypač šis reiškinys skaudžiai juntamas mažesniuose miesteliuose, kaimuose: mažėja gyventojų, pamažu tuštėja ir nyksta gyvenvietės. Vis dėlto nemažai provincijos gyventojų bando įsitvirtinti ir gyventi Lietuvoje. Viena iš tokių – šio pasakojimo herojė optimizmo ir idėjų nestokojanti Jelena Jankauskienė.

Šiuo metu kirpėja dirbanti Jelena Jankauskienė ateityje norėtų dirbti pagal įgytą juristo profesiją.

Didėja emigracija
Į Pagėgių kraštą J. Jankauskienė pateko, kai jai tebuvo devyneri metai. Ji yra Lietuvos pilietė, nors ir atvyko iš Rusijos. Bėgant laikui ji susipažino su savo būsimu vyru Jonu ir persikraustė gyventi į Lumpėnus. Susilaukė dviejų vaikų – Karolinos ir Rolano. Vienoje vietoje pragyveno jau 20 metų. J. Jankauskienė aktyviai dalyvauja šio kaimo bendruomenės veikloje.
Jelena nuolatos kupina idėjų, kurias dažniausiai ir įgyvendina. Kone kasmet ji dalyvauja tradicinėje Pagėgių rudens šventėje, kur vyksta floristikos darbų konkursas. Šį konkursą moteris yra laimėjusi ketverius metus iš eilės.
Pasak Jelenos, ji turi daug idėjų, kaip Lumpėnuose sukurti naujų darbo vietų. VVG „Pagėgių krašto“ 2015 m. programoje yra numatyta finansuoti naujus projektus, todėl reikia naudotis proga ir imtis tų projektų.
Pasak J. Jankauskienės, akivaizdu, kad kaimuose žmonių mažėja, todėl darbo vietomis dera rūpintis patiems.
Šiuo metu ji pagal verslo liudijimą dirba kirpėja grožio salone, šį darbą dirba ištisus 10 metų. Per ilgą laiką yra susidaręs ir nuolatinių klientų ratas. Moteris neslėpė, kad Lietuvoje įvedus naują valiutą klientų nesumažėjo, mat kainoraštyje nurodytos kainos išverstos iš litų į eurus pagal oficialų kursą.
Pasak J. Jankauskienės, klientų sumažėjimas pasijuto pernai, kai Pagėgių krašte itin smarkiai buvo jaučiami emigracijos padariniai. Anot kirpėjos, jai tekę bendrauti su gimtinę paliekančiais kraštiečiais, pagrindinė priežastis – geresnio gyvenimo paieškos, siekiant gerovės savo šeimai.
J. Jankauskienė juokavo, kad gerai bent tiek, jog dauguma emigrantų atostogauti sugrįžta į Lietuvą ir pas ją ateina kirptis.
Kupina idėjų
J. Jankauskienė sakė, jog emigruoti į kitą šalį nenorėtų. „Myliu šitą kraštą. Turiu šeimą, darbą, todėl nesinori važiuoti svetur laimės ieškoti. Asmeniškai man nėra tekę iš Lietuvos vykti uždarbiauti, todėl negalėčiau pasakyti, ar taip daryti apsimoka. Čia aš jaučiuosi laisvai, o emigravusi veikiausiai nepritapčiau, nes teko girdėti, jog užsieniečių požiūris į emigrantus nėra labai teigiamas“.
Apsigyvenusi Lumpėnų kaime, Jankauskų šeima ūkininkavo, bet laikui bėgant suprato, jog smulkus ūkis neapsimoka. Stambesnis duotų daugiau naudos, tačiau tuomet plėsti ūkio nebuvo galimybių, tad Jelena pradėjo sekti darbo skelbimus, norėdama įsidarbinti.
Moteris sutinka, kad Lietuvoje gauti gerai apmokamą darbą nėra taip paprasta. Visur darbdaviai reikalauja aukštojo išsilavinimo. Beieškodama darbo ji pradėjo dirbti pagal mokyklos laikais įgytą kirpėjos specialybę, bet tuo pačiu metu pradėjo studijuoti ir įgijo juristo specialybę. Optimizmo nestokojanti J. Jankauskienė sakė, jog užsibrėžtų tikslų reikia siekti ir dėl jų stengtis, nes niekas kitas už tave to nepadarys.
„Dabartinis darbas kirpykloje man patinka, bet jaučiu, kad save realizuoti norėčiau kitur. Esu kupina įvairiausių idėjų, energinga ir ateityje, tikiuosi, pavyks pakeisti darbovietę į tokią, kur praverstų mano įgyta juristo specialybė. Esu kūrybiška ir kupina idėjų, kurias norėčiau ateityje įgyvendinti. Suprantu, kad žmonės greitai susigundo saldžiais pažadais ir galimybėmis dirbti bei gyventi užsienyje, bet norėčiau juos paraginti to nedaryti. Reikia stengtis dėl savęs patiems, nes niekas kitas to už jus nepadarys“, – kalbėjo J. Jankauskienė.

Simonas SKUTULAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rytmetis, kai „Skaitome knygą drauge“ 

su knyga

Palydint besibaigiančius mokslo metus ir pasitinkant vasarą, birželio 2 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje vyko tęstinių literatūrinių skaitymo skatinimo užsiėmimų ciklo „Skaitome knygą drauge“ aptarimo ir jo dalyvių apdovanojimo rytmetis. Renginyje dalyvavo Algimanto Mackaus gimnazijos 4a klasės mokiniai kartu su mokytoja Rūta Jankevičiene. Šio šventinio susitikimo metu apžvelgta mokslo metų laikotarpiu bibliotekoje vykusi jaunųjų knygų gerbėjų skaitymo kelionė. Pasidžiaugta, kad smalsieji ketvirtokai per metus perskaitė net šešiolika vaikų literatūros klasiko Vytauto Račicko knygelių. Ją perskaitę mokiniai buvo pakviesti atvykti

Europos automobilių kroso etapo dalyviai jau atvyksta į Vilkyčius

autokrosas

Šį savaitgalį Šilutės rajone esančiame Vilkyčių automobilių sporto komplekse griaudės trečiojo Europos automobilių kroso čempionato etapo kovos. Likus kelioms dienoms iki varžybų, į Lietuvą jau atvyksta stipriausi Senojo žemyno autokroso lenktynininkai. Organizatoriai baigia paskutinius pasiruošimo darbus jubiliejiniam renginiui. Kai kas atvyko tiesiai iš Latvijos Ketvirtadienį į Šilutės rajone įsikūrusį Vilkyčių automobilių sporto kompleksą pradėjo rinktis pirmieji Europos automobilių kroso čempionato dalyviai. Dalis sportininkų į Lietuvą atvyko tiesiai iš Latvijos, kur praėjusį savaitgalį buvo surengtas antrasis sezono etapas. Jau šį savaitgalį

Dėmesio! Vyks karinės pratybos

pratybos

Pranešama, kad birželio 8-10 d. Šilutės rajono savivaldybės Švėkšnos ir Saugų seniūnijose esančiuose Paičių krūme, Meiželių, Pūzraviečių, Šiaudėnų, Gedikų, Medžioklės, Kančaičių, Bilviečio, Šiauraičių miškuose bei apylinkėse Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas vykdys karines pratybas. Tikslas – treniruoti dragūnų bataliono vienetus planuoti ir vykdyti atsaką į nekonvencines grėsmes. Pratybų metu miške bus įrengta vadavietė, judės karinė technika, nebus naudojama mūšio imitacinių priemonių (mokomieji šoviniai ir pirotechnika), taip pat nebus

Dažniausia skendimo auka Lietuvoje – 52 metų vyras

skendo

Kasmet vandens telkiniuose Lietuvoje nuskęsta daugiau nei šimtas žmonių. Nors dažnai manoma, kad didžiausia rizika kyla vaikams ar nemokantiems plaukti žmonėms, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) statistika rodo kitą vaizdą – dažniausia skendimo auka Lietuvoje yra vidutinio amžiaus vyras, o viena dažniausių  nelaimių priežasčių – savo galimybių pervertinimas. Pasak vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus, kiekviena žmogaus netektis – ne tik statistika, bet ir neišmatuojamas skausmas šeimoms. „Kiekvienas nuskendęs žmogus – tai didžiulė tragedija. Todėl vasarą prie vandens telkinių tiesiog

Taip pat skaitykite