Prireikus skubios piniginės pagalbos, Lietuvos gyventojai dažniausiai pirmiausia kreiptųsi į artimuosius, o kas ketvirtas respondentas nurodo, kad tokioje situacijoje rinktųsi finansų įstaigą, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa.

Apklausos duomenimis, trečdalis Lietuvos gyventojų nurodė, kad skubiai prireikus 5000 eurų pirmiausia pagalbos ieškotų pas artimuosius. Dar 17 proc. teigia, kad tokioje situacijoje skolintųsi tiek iš giminaičių, tiek iš finansų įstaigos.

Mažiausiai gyventojai linkę skolintis iš draugų – taip elgtųsi vos kas vienuoliktas apklaustasis. Tuo metu 16 proc. respondentų nurodė nežinantys, kaip elgtųsi, jei netikėtai prireiktų tokios sumos.

„Apklausa rodo, kad prireikus didesnės sumos dauguma gyventojų pirmiausia galvoja apie artimiausią aplinką – šeimą ar giminaičius. Tačiau matome ir kitą tendenciją: vis daugiau žmonių tokiose situacijose svarsto finansų įstaigų galimybes, nes jos leidžia aiškiai įvertinti skolinimosi sąlygas ir planuoti grąžinimą“, – sako „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.

Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad netikėtoms situacijoms geriausia pasiruošti iš anksto. Dažnai rekomenduojama turėti bent 3–6 mėnesių išlaidų dydžio finansinį rezervą, kuris padėtų išvengti skolinimosi nenumatytais atvejais.

Vis dėlto praktika rodo, kad tokį finansinį rezervą turi ne visi gyventojai. Todėl susidūrus su didesnėmis ar nenumatytomis išlaidomis dalis jų renkasi finansavimo sprendimus.

Pasak D. Burdaičio, dažniausiai mažesnės sumos skolinamos konkretiems tikslams, pavyzdžiui, būsto remontui ar didesniems pirkiniams, tokiems kaip automobiliui.

„Tokie sprendimai paprastai būna planuoti ir susiję su ilgalaikėmis išlaidomis, todėl gyventojai dažnai siekia jas paskirstyti ilgesniam laikotarpiui“, – sako jis.

Banko duomenimis, vidutinė vartojimo paskolos suma pernai Lietuvoje augo penktadaliu (20 proc.) bei siekė apie 8000 Eur, sulaukta ir trečdalio daugiau paskolų paraiškų – beveik 6 tūkst.

Panašios tendencijos stebimos ir kitose Baltijos šalyse – Lietuvoje ir Estijoje didėja vidutinės paskolų sumos, o Latvijoje vartojimo finansavimo rinka auga nuosaikiau, gyventojams dažniau renkantis atsargesnius skolinimosi sprendimus.