Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai – patrauklus būdas atlikti karinę tarnybą

Krašto apsaugos ministerija siūlo tobulinti šaukimo į pradinę privalomąją karinę tarnybą sistemą.Vienas svarbiausių naujojo modelio pakeitimų yra tai, kad privalomoji pradinė karo tarnyba Lietuvos kariuomenėje aukštųjų mokyklų studentams nebūtų atidedama.

Patogi forma atlikti karinę tarnybą

Priėmus įstatymo pakeitimus, pagrindinis karinis parengtumas būtų privalomas ir studijuojantiems jaunuoliams. Tiesa, studentai galėtų pasirinkti labiausiai priimtiną jiems tarnybos formą. Vienas iš studentų pasirinkimų galėtų būti Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų programa (JKVM). Tarnyba vadų mokymuose trunka trejus metus. Besimokydami jaunuoliai išmoksta valdyti ginklus, dalyvauja pratybose ir rikiuotėse, o taip pat praplečia akiratį. Šios žinios ir įgūdžiai suteikia pranašumą siekiant karjeros, o Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų baigimo diplomas užtikrina ir atsargos karininko laipsnį.

Pasak šiuose kursuose besimokančio buvusio Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidento Domanto Katelės, tarnybą Jaunesniųjų vadų mokymuose jis rinkosi todėl, kad tai yra jam patogiausia forma atlikti karinę tarnybą: „Šie mokymai praktiški ir man labai patinka, jie puikiai išdėstyti laike, vyksta savaitgaliais. Aš esu pirmame Jaunesniųjų karininkų vadų mokymo kurse. Užsiėmimai vyksta kas antrą arba kas trečią savaitgalį. Tam skiriamas visas savaitgalis. Kursai išdėlioti praktiškai, lengva susiderinti su darbais ir asmeniniu gyvenimu“. Jaunesniųjų vadų kursuose mokosi ir merginos.

Yra galimybė gauti stipendiją

Aukštųjų mokyklų studentai, pasirinkdami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, gali gauti Krašto apsaugos ministerijos finansinę paramą studijoms, įgyti norimą specialybę ir užsitikrinti darbo vietą krašto apsaugos sistemoje. Tokios finansinės paramos gali tikėtis į vadų mokymus paraiškas pateikę studentai, pasirinkę nuolatinę studijų formą.

Tarp finansuojamų studijų programų – elektros energetika, elektronikos inžinerija, elektronikos ir telekomunikacijų technologijos, informacinių ir ryšių technologijos, kibernetinės sistemos ir sauga, informatikos inžinerija, programų sistemos, informacinės technologijos. Taip pat  šeimos medicinos, psichiatrijos, vidaus ligų, ortopedijos ir traumatologijos, anesteziologijos ir reanimatologijos, oftalmologijos rezidentūrų ir kitos studijos. Atitinkamai pagal studijų programas, teikiamos paramos dydis Jaunesniųjų kainininkų vadų mokymų klausytojams per metus siekia nuo 2535 iki 8168 eurų.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai – viena privalomosios pradinės karo tarnybos formų. Ją atliekantys 18-32 metų aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai įgyja pagrindinį karinį pasirengimą, išmoksta veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai buvo atnaujinti 2012 m. siekiant didinti šalies gynybinį pajėgumą – rengti karininkus (būrių vadus) Lietuvos kariuomenės rezervui.

Mokymai trunka trejus metus vidutiniškai po 2 savaitgalius per mėnesį. Mokymų vietos yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje Vilniuje ir jos padalinyje Klaipėdoje. Šiuo metu čia mokosi 306 JKVM klausytojai, iš kurių 42 – merginos. Jie studijuoja arba yra baigę Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų aukštąsias mokyklas. Kursai vyksta ir divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje bei dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyboje Kaune, ten mokosi mediciną studijuojantys studentai.

Praktiniai užsiėmimai ar lauko pratybos kursų lankytojams vyksta kariniuose poligonuose ir įvairiuose kariuomenės padaliniuose. Sėkmingai baigusiems mokymosi kursą absolventams suteikiamas atsargos leitenanto laipsnis (pagal studijų programas įstatymai numato galimybę gauti karinį laipsnį nuo leitenanto iki kapitono). Absolventai turi galimybę prisijungti prie Lietuvos kariuomenės.

Krašto apsaugos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite