Jau šį penktadienį prasideda pavasarinė „Maisto banko“ akcija

Kovo 17-18 d. parduotuvėse vyks pavasarinė „Maisto banko“ akcija, kuri Lietuvoje organizuojama jau 34-ąjį kartą. Paremti maistu stokojančius kviečiami 70 skirtingų Lietuvos vietovių gyventojai, o suaukoti produktai bus išskirstyti 323 Lietuvoje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios paramą išdalins sunkiau gyvenantiems žmonėms.

Jaučia ilgo galiojimo maisto produktų trūkumą

„Kovą sutikome visai nebeturėdami ilgo galiojimo maisto produktų atsargų, o prašančiųjų pagalbos skaičius, deja, auga kas mėnesį. Žmonėms bandome pagelbėti nuo iššvaistymo išsaugotais produktais, ūkininkų nerealizuotomis, bet paramai atiduotomis daržovėmis, tačiau jų nepakanka. Todėl dedame dideles viltis į šių metų „Maisto banko“ akciją. Nuo jos priklausys, kaip ilgai ir kokiam žmonių skaičiui galėsime padėti“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Pasak jo, visuomenės suaukotas maistas ypač gelbsti atokesnėse vietovėse gyvenančius žmones: „Jeigu miestuose stengiamės išdalinti kuo daugiau išsaugoto maisto, kuris dažniausiai galioja paskutinę dieną, tai į kaimiškas vietoves, mažesnius miestelius, kuriuose nėra mūsų padalinių – vežame ilgo galiojimo maisto produktus. Savanoriai tiesiog paruošia didesnius paketus, jų žmonėms užtenka ilgiau“.

Labiausiai reikia aliejaus, miltų ir konservų

Praėjusiais metais pavasarinės ir rudeninės „Maisto banko“ akcijų metu suaukotas maistas buvo išdalintas 67 847 žmonėms – senjorams, neįgaliesiems, vaikus globojančioms šeimynoms, nuo karo pabėgusiems ir Lietuvoje gyvenantiems ukrainiečiams, gausioms šeimoms, vienišiems tėvams.

„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius pastebi, kad stokojančius vis labiau džiugina patys paprasčiausi maisto produktai. „Jei seniau daugiausiai šypsenų pravėrus paramos maišelį sukeldavo papildomai pridėtas arbatos pakelis ar sausainiai, tai šiuo metu žmonės labiausiai džiaugiasi gavę aliejaus ar miltų. Aliejus šiuo metu yra populiariausias ir labiausiai prašomas maisto produktas, toliau rikiuojasi konservai ir miltai“.

Tuo pačiu S. Gurevičius priduria, kad nemaža dalis žmonių kreipiasi tik laikinos pagalbos – kol situacija pagerės: „Žmonės ateina su labai aiškiais prašymais – padėti tik tol, kol pasibaigs šildymo sezonas ar kol vaikams pasibaigs atostogos ir jie vėl galės nemokamai pavalgyti mokyklose. Tad pagrindiniai baziniai maisto produktai ir yra geriausia laikinoji pagalba“.

Paramą renka skirtingos organizacijos

Tradiciškai parduotuvėse paramą savo globojamiems žmonėms rinks „Maisto banko“ suburtos vietos nevyriausybinės organizacijos, todėl norint sužinoti, kam atiteks aukojami produktai bei ko labiausiai reikia konkrečios organizacijos globojamiems žmonėms, visuomet galima paklausti skrajutes dalinančių savanorių arba atkreipti dėmesį į paramos surinkimo punktuose esančius užrašus. „Pats „Maisto bankas“ papildymą savo sandėliams renka tik keliose parduotuvėse, didžiausią dalį visų parduotuvių esame paskyrę kitoms organizacijoms- partnerėms. Šiais metais ten, kur paramą renka ne mūsų savanoriai, paramos surinkimo punktuose esantys vežimėliai bus aiškiai pažymėti organizacijų pavadinimais. Todėl kviečiame pirkėjus atkreipti dėmesį į užrašus. Dažniausiai tai vietinės rajonų organizacijos, tad paaukotas maistas niekur toli neiškeliauja, šių organizacijų dėka jis atitenka vietos sunkiau gyvenantiems žmonėms. Taip pat visų organizacijų sąrašas skelbiamas ir „Maisto banko“ svetainėje“ – akcentuoja S. Gurevičius.

„Maisto banko“ akcija parduotuvėse vyks jau šį penktadienį ir šeštadienį. Penktadienį savanoriai aukotojų lauks nuo 15 iki 20 val., o šeštadienį – nuo 10 iki 20 val. Akcijos metu kviečiama  prisidėti ir lėšomis, skambinant tel. 1343 (auka 5 eurai) ar prekybos tinkluose „IKI“, „Maxima“, „Utenos prekyba“  kasoje nuskenuojant savanorio įteiktą skrajutę.

„Maisto banko“ inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rytmetis, kai „Skaitome knygą drauge“ 

su knyga

Palydint besibaigiančius mokslo metus ir pasitinkant vasarą, birželio 2 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje vyko tęstinių literatūrinių skaitymo skatinimo užsiėmimų ciklo „Skaitome knygą drauge“ aptarimo ir jo dalyvių apdovanojimo rytmetis. Renginyje dalyvavo Algimanto Mackaus gimnazijos 4a klasės mokiniai kartu su mokytoja Rūta Jankevičiene. Šio šventinio susitikimo metu apžvelgta mokslo metų laikotarpiu bibliotekoje vykusi jaunųjų knygų gerbėjų skaitymo kelionė. Pasidžiaugta, kad smalsieji ketvirtokai per metus perskaitė net šešiolika vaikų literatūros klasiko Vytauto Račicko knygelių. Ją perskaitę mokiniai buvo pakviesti atvykti

Europos automobilių kroso etapo dalyviai jau atvyksta į Vilkyčius

autokrosas

Šį savaitgalį Šilutės rajone esančiame Vilkyčių automobilių sporto komplekse griaudės trečiojo Europos automobilių kroso čempionato etapo kovos. Likus kelioms dienoms iki varžybų, į Lietuvą jau atvyksta stipriausi Senojo žemyno autokroso lenktynininkai. Organizatoriai baigia paskutinius pasiruošimo darbus jubiliejiniam renginiui. Kai kas atvyko tiesiai iš Latvijos Ketvirtadienį į Šilutės rajone įsikūrusį Vilkyčių automobilių sporto kompleksą pradėjo rinktis pirmieji Europos automobilių kroso čempionato dalyviai. Dalis sportininkų į Lietuvą atvyko tiesiai iš Latvijos, kur praėjusį savaitgalį buvo surengtas antrasis sezono etapas. Jau šį savaitgalį

Dėmesio! Vyks karinės pratybos

pratybos

Pranešama, kad birželio 8-10 d. Šilutės rajono savivaldybės Švėkšnos ir Saugų seniūnijose esančiuose Paičių krūme, Meiželių, Pūzraviečių, Šiaudėnų, Gedikų, Medžioklės, Kančaičių, Bilviečio, Šiauraičių miškuose bei apylinkėse Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas vykdys karines pratybas. Tikslas – treniruoti dragūnų bataliono vienetus planuoti ir vykdyti atsaką į nekonvencines grėsmes. Pratybų metu miške bus įrengta vadavietė, judės karinė technika, nebus naudojama mūšio imitacinių priemonių (mokomieji šoviniai ir pirotechnika), taip pat nebus

Dažniausia skendimo auka Lietuvoje – 52 metų vyras

skendo

Kasmet vandens telkiniuose Lietuvoje nuskęsta daugiau nei šimtas žmonių. Nors dažnai manoma, kad didžiausia rizika kyla vaikams ar nemokantiems plaukti žmonėms, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) statistika rodo kitą vaizdą – dažniausia skendimo auka Lietuvoje yra vidutinio amžiaus vyras, o viena dažniausių  nelaimių priežasčių – savo galimybių pervertinimas. Pasak vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus, kiekviena žmogaus netektis – ne tik statistika, bet ir neišmatuojamas skausmas šeimoms. „Kiekvienas nuskendęs žmogus – tai didžiulė tragedija. Todėl vasarą prie vandens telkinių tiesiog

Taip pat skaitykite