Jau šeši kandidatai į merus

Vyriausioji rinkimų komisija skelbia, kad Pagėgių savivaldybės mero posto sieks jau šeši pretendentai.

Anksčiau „Pamarys“ pranešė, kad Pagėgių savivaldybės mero posto sieks keturi kandidatai: A. P. Dumbliauskas (Socialdemokratų partija), V. Komskis (partija „Tvarka ir teisingumas“), E. Kuturys (Darbo partija), P. Ubartas (Valstiečių ir žaliųjų sąjunga).
Pristatome dar du pretendentus į Pagėgių savivaldybės mero postą kovo 1 d. vyksiančiuose savivaldos rinkimuose.
Lietuvos liberalų sąjūdis iškėlė Vladimirą Gorodeckį, kuriam sausio 15 d. sukaks 64 metai, tautybė – rusas, gimęs Kaune, ten baigęs vidurinę mokyklą, dirbęs radijo fabrike, atlikęs karo tarnybą, įstojęs ir baigęs tuometinį Kauno medicinos institutą, nuo 1979 m. dirba gydytoju Pagėgiuose. Yra individualios įmonės Pagėgių šeimos centro direktorius ir gydytojas, su žmona Natalija užaugino du sūnus ir dukrą. Dvi kadencijas yra Pagėgių savivaldybės tarybos narys.
V. Gorodeckis deklaruoja privalomo registruoti turto už 222 600 Lt, turi 60 tūkst. Lt piniginių lėšų, gavęs 40 tūkst. Lt paskolą, 2013 m. pajamos – per 77 tūkst. Lt, sumokėta 10 699 Lt mokesčių.
Politinė partija „Lietuvos sąrašas“ į Pagėgių mero postą iškėlė Donatą Jančarą, kuriam vasario 9 d. sukaks 41 metai, tautybės nenurodoma, išsilavinimas – aukštasis. 2013 m. Kauno technologijos universitete gavęs statybos inžinieriaus diplomą. Gimęs Pagėgiuose, baigęs Viešvilės žemės ūkio mokyklą, tarnavęs krašto apsaugos tarnyboje, dirbęs statybose darbininku, darbų vadovu, direktoriaus pavaduotoju, buvęs bedarbis, domisi žiniasklaida. Buvo Tautininkų sąjungos narys. Gyvena nesusituokęs su Gitana Mickevičiene, turi sūnų Vakarį Jančarą, Žymantą ir Andrėją Mickevičius.
D. Jančaras deklaravo 2013 m. privalomo deklaruoti turto neturėjęs, vertybinių popierių, juvelyrinių dirbinių, piniginių lėšų – taip pat. Paimta 70 tūkst. Lt paskola, gauta 4619 Lt pajamų, mokesčių nemokėta.

Parengta pagal VRK skelbiamą inf.

Vienas komentaras

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite