Jau rugsėjis: mokyklos tęsia mokytojų paieškas

Iki naujųjų mokslo metų pradžios likus nedaug laiko, rugpjūčio 26 d. duomenimis, šalies mokymo įstaigos dar ieško beveik 300 įvairių disciplinų pedagogų. Užimtumo tarnybos darbo skelbimų platformoje šiuo metu stebima didžiausia pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų paklausa –118 pedagogų ieškoma dvidešimt devyniose savivaldybėse. Daugiausiai – Klaipėdos (25), Kauno (17), Šalčininkų rajono (6) mokykloms.

Šalyje labiausiai reikalingi matematikos ir lietuvių kalbos mokytojai – šiuo metu atitinkamai jiems skirta 21 ir 14 darbo pozicijų. Mokyklose dar liko neužimtos muzikos (10), istorijos (9), fizikos (8), informatikos (8) ir kitų pedagogų laisvos darbo vietos.

Pagrindinių disciplinų mokytojų ypač trūksta uostamiesčio mokykloms – reikia matematikos, istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, biologijos, fizikos, geografijos ir kitų pedagogų. Kaune ieškoma kelių muzikos, matematikos, informatikos, lietuvių ir užsienio kalbų mokytojų. Šiauliuose dairomasi prancūzų kalbos mokytojų.

„Šiuo metu stebime kiek pakitusį darbo skelbimų turinį mokytojams. Jie kviečiami dirbti nepilnu etatu arba atvirkščiai – daugiau nei vienu. Tokio pobūdžio skelbimai pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams sudaro du trečdalius visų pedagogams skirtų pasiūlymų. Darbas nepilnu etatu prasideda nuo siūlymo mokyti po kelias valandas per savaitę, o kai kurių disciplinų pozicijose, ypač matematikos, tikimasi sulaukti mokytojo, galinčio dirbti 50 val. per savaitę. Surasti mokytoją nepilnam darbo krūviui gali būti sunkiau, tačiau mokyklos ieško įvairių sprendimų, kad nenukentėtų mokymo procesas“, – teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

Dar nevisiškai suformuotos ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų komandos. Ugdymo įstaigos iš dvylikos savivaldybių pateikė 49 laisvas darbo vietas, iš jų daugiausiai – Vilniaus miesto, Kauno miesto ir Kauno rajono.

23 pradinio ugdymo pedagogus tikisi įdarbinti 15 savivaldybių: daugiausiai – Kauno miesto ir Klaipėdos rajono, Jurbarko ir Vilniaus rajonuose. Trūksta ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų – jų reikia keturiolikai savivaldybių, iš jų daugiausiai – Vilniaus miesto, Kauno miesto ir Kauno rajono.

Taip pat ieškoma 44 specialiųjų poreikių mokinių mokytojų, 16 socialinių pedagogų bei 55 mokinio padėjėjų.

Pasak G. Sinkevičės, dar viena mokytojų paiešką apsunkinanti priežastis – profesinė kvalifikacinė neatitiktis: „Darbo ieško kūno kultūros, dailės ir muzikos mokytojai, o darbo skelbimuose dominuoja tiksliųjų, gamtos mokslų bei lietuvių kalbos specialistams skirtos pozicijos. Trečdalis mūsų klientų pageidauja įsidarbinti anglų kalbos, dailės, fizinio ugdymo mokytojais.“

Šiuo metu Užimtumo tarnyboje registruota beveik 1,4 tūkst. pedagogų: pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbo ieško ~600, ikimokyklinio ugdymo specialisto – ~400, pradinio ugdymo – ~ 300 klientų.

Specialiųjų poreikių mokinių mokytojo darbo ieško nepilnas šimtas, socialinio pedagogo – šimtas, mokytojo padėjėjo darbu domisi beveik 2 tūkst. žmonių.

Tokią informaciją Užimtumo tarnyba paskelbė rugpjūčio 26 d., galbūt rugsėjo 1 d. ši informacija bus kitokia.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Trimatė spauda šalia mūsų: kaip pramoninis įrenginys tapo buitiniu pagalbininku

trimatė spauda

Prieš dešimtmetį trimatis spausdinimas atrodė prieinamas tik patyrusiems inžinieriams ir kruopštiems entuziastams. Šiandien tokį aparatą galima pamatyti mokyklos kabinete, kaimynystės dirbtuvėje ar ant rašomojo stalo. Jis tyliai kuria daiktus iš plastiko gijos. Ši technologija tapo paprastesnė, švaresnė ir prieinamesnė kasdieniam naudojimui. Nuo suodžių ir varžtų – iki gamyklinių aparatų Anksčiau trimatį spausdintuvą tekdavo susirinkti patiems iš atskirų dalių. Pirkėjas gaudavo dėžę su laidais, mikroschemomis, veržlėmis bei aliuminio profiliais. Surinkimas trukdavo ištisas dienas. Rezultatas priklausė nuo meistro kantrybės. Pirmieji bandymai reikalavo

Pažinkime invazines rūšis: kanadinė audinė – ne tik paukščių priešas

kanadinė audinė

Taip jau gamtoje yra sutverta, kad kartais labai mielos išvaizdos gyviai yra vieni didžiausių kenkėjų mūsų planetos biologinei įvairovei. Jau anksčiau rašėme apie itin išvaizdžius, bet kitai augmenijai nedraugiškus augalus muilinę guboją ir raukšlėtalapį erškėtį. Tokią pat taisyklę „mielas, bet pavojingas“ galima pritaikyti ir žvėrių pasaulyje. Nors dėmėtasis elnias yra labai gražus gyvūnas, bet jis jau tapo realia grėsme kitoms vietinėms mūsų tauriųjų elnių rūšims. Taip pat ir itin mieli padarėliai – meškėnai – jau ne vienerius metus yra gyva

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios didžiausios audros nuo 1970-ųjų. Maksimalus kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3-6 paras, bus kompensuojama iki 220 Eur, per 7-13 parų – iki 440 Eur, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur nuostolių. Gauti prašymai Šiuo metu ESO jau yra gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų, kuriuose

Ekspertas: rugsėjį nesitikėkite elektros pigimo

elektros ekspertas

Rugsėjį didmeninės elektros kainos mažėjimo Lietuvoje tikėtis kol kas nėra daug pagrindo. Vasaros atostogų sezonui būdingą paklausą keis didėjantis elektros vartojimas, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją. Papildomą spaudimą kuria ir išaugusios gamtinių dujų kainos bei neapibrėžtumas Europos energetikos rinkose. Rugpjūtį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 Eur/MWh ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, kai sudarė 75,63 Eur/MWh. Rugsėjis, ankstesnių metų duomenimis, neturi vienos aiškios kainų krypties. Pernai vidutinė elektros kaina nuo 80,06 Eur/MWh

Taip pat skaitykite