Įvertino estakados poveikį aplinkai

Jau tapo įprasta, kad artėjant rinkimams prabylama apie estakados statybą per užliejamą kelio ruožą iš Šilutės į Rusnę. Rinkimai vėl artėja, apie estakadą vėl kalbama… Tiesa, šį kartą kalbėta apie realų žingsnį, priartinantį statybos darbų pradžią – įvertinta estakados poveikis aplinkai. Po jo turėtų sekti techninio projekto rengimas.

Vienas iš galimų estakados projektų savo išvaizda primena Griniaus tiltą.

Vienas iš galimų estakados projektų savo išvaizda primena Griniaus tiltą.

Žmonių nusivylimą pažadais apie estakados statybą liudija ir atėjusių į susirinkimą poveikiui aplinkai aptarti dalyvių skaičius. Buvome aštuoniese: 5 Savivaldybės ir 3 žiniasklaidos atstovai. Vis dėlto po birželio 8 d. įvykusio aptarimo visuomenė dar turi 5 dienas savo pastaboms reikšti. Jeigu kas susidomėjo, informacijos apie estakados poveikio aplinkai vertinimą gali rasti ir savo nuomonę pareikšti interneto svetainėje www.infraplanas.lt.
2014 metais UAB „Kelprojektas“ parengė estakados projektinius siūlymus. Planuojamos statyti estakados kelio Nr. 206 Šilutė – Rusnė užliejamame ruože poveikio aplinkai vertinimo programą užsakė Lietuvos automobilių kelių direkcija, o ją parengė UAB „Infraplanas“ iš Kauno. Šilutiškius su šia programa supažindino minėtosios kauniečių bendrovės poveikio aplinkai specialistas Tadas Vaičiūnas.
Estakadą planuojama įrengti kelio Šilutė – Rusnė užliejamame ruože, kurio ilgis apie 435 m (ilgis su prieigomis, t. y. atraminėmis sienomis, – apie 750 m), plotis – 14,5 m.
Visas estakados įrengimo ruožas driekiasi esamu keliu, darbai būtų atliekami kelio juostoje. Kad gyventojai galėtų patekti į Rusnę, Šilutę ir aplinkinius kaimus, kol vyks statybos darbai numatoma įrengti laikiną aplinkkelį. Dėl šios priežasties reikės laikinai paimti žemę iš privačių savininkų, tam ketinama sudaryti laikinas nuomos sutartis.
Poveikio aplinkai rengėjai išnagrinėjo 5 projektinius pasiūlymus, tačiau 2 iš jų iš karto atmetė, nes norint juos įgyvendinti iškiltų žemės nuosavybės problema. Be to, statant pagal tuos projektus pasikeistų hidrologinė situacija ir potvynio metu vandens lygis keistųsi ne tik ant kelio, bet ir apylinkėse. Pavyzdžiui, galėtų labiau patvinti Žalgirio miškas. Taip šiuos projektus būtų brangiau įgyvendinti dėl didelės apimties žemės darbų.
Tyrėjai labiausiai susidomėjo dviem galimais estakados projektais, kurių abu primena jau esančius tiltus. Vienas iš jų panašus į arkinį prezidento Griniaus tiltą, kitas – ant stulpų – panašus į tiltą per Atmatą į Rusnę. Pasak Tado Vaičiūno, gražesnis būtų arkinis tiltas, tačiau jis turi tam tikrų trūkumų. Kuo aukštesnis vanduo, tuo labiau sumažėja arkų plotas, o kartu ir galimybė pratekėti didesniam kiekiui vandens ir ledo lytims.
Tuo tarpu estakada, panaši į tiltą per Atmatą, tokių trūkumų neturi. Pranešėjas pripažino, kad tai tik vertinimo poveikio aplinkai požiūriu. Renkantis projektą, kuris bus įgyvendinamas, reikės atsižvelgti ir į kitas aplinkybes.
Išnagrinėjusi visus pateiktus projektus, UAB „Infraplanas“ darbo grupė nusprendė, kad gamtinės aplinkos aspektu estakados statybos projektas vertinamas teigiamai: sumažės barjero efektas, padidės gyvūnų migracija tinkamose erdviosiose perėjose po keliu, pagerės hidrologinis vietovės režimas, kadangi dėl estakados vanduo, netrukdomas pylimo, galės laisviau cirkuliuoti tiek potvynių, tiek atoslūgių metu. Nuo potvynių tiesiogiai priklausomiems gyvūnams pagerės dauginimosi sąlygos.
Įgyvendinus projektą su rekomenduojamomis priemonėmis, gamtinei aplinkai, fizinės ir gyvosios gamtos komponentams galimas reikšmingas neigiamas poveikis sumažėtų iki minimaliai nereikšmingo.

Vaidotas VILKAS

Šilutiškius su estakados poveikio aplinkai įvertinimu supažindino UAB „Infraplanas“ poveikio aplinkai specialistas Tadas Vaičiūnas.

Šilutiškius su estakados poveikio aplinkai įvertinimu supažindino UAB „Infraplanas“ poveikio aplinkai specialistas Tadas Vaičiūnas.

Vienas komentaras

  • Gyvenrojas

    Nuo potvynių tiesiogiai priklausomiems gyvūnams pagerės dauginimosi sąlygos. Gal galėtumėte įvardinti?

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite