„Gėda“, – taip situaciją kai kuriose pagrindinėse mokyklose įvardijo žurnalo „Reitingai“ atstovai, pirmą kartą atlikę šių įstaigų tyrimą.

Šilutės M. Jankaus pagrindinė mokykla.

Žurnalo kūrėjų teigimu, jei tėvai žinotų, koks žemas kai kurių pagrindinių Lietuvos mokyklų lygis, į tokias tikriausiai nebeleistų savo vaikų – beveik trečdalyje Lietuvos pagrindinių mokyklų vaikai neįgyja matematikos pagrindų ir nepasiekia net patenkinamo lygmens. Jų pateikiami praėjusių metų duomenys – iškalbingi. Pavyzdžiui, Šilutės M. Jankaus pagrindinėje mokykloje matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimo patikrinimo (PUPP) visų dešimtokų rezultatų vidurkis – 1,67. Toks pat vidurkis ir Ukmergės „Šilo“ pagrindinėje mokykloje.
Nė 2 vidurkio šioje srityje nepasiekė ir Elektrėnų „Ažuolynų“ pagrindinės mokyklos, Kalvarijos sav. Jungėnų pagrindinės mokyklos, Saugų J. Mikšo pagrindinės mokyklos dešimtokai. Bent vieną nepatenkinamą įvertinimą (nuo 1 iki 3 balų) iš PUPP gavo 23,3 proc. dešimtokų. Bendras visų dešimtokų matematikos PUPP išlaikymo balo vidurkis – 5,59. Lietuvių kalbos – 6,33.
Didžiausia gėda – bendrasis ugdymas
„Liūdesys, bet permainų pradinėse mokyklose, progimnazijose, pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose yra gerokai mažiau nei aukštojo mokslo srityje. Jei vertintume pastaruosius penkerius metus, daugiausiai permainų įvyko profesinėse mokyklose. Bendrasis ugdymas yra apleistas. Kalbant apie progimnazijas, pagrindines mokyklas, ten visiškai liūdesys. Jei žvelgsime į pavyzdines šalis švietimo srityje, Suomiją, Daniją, ten stengiamasi, kad mokyklos būtų panašaus lygio. Pas mus skirtumai nesuvokiami. Kaip dangus ir žemė skiriasi mokyklos ir tie skirtumai kasmet, kas yra liūdniausia, vis auga“, – pastebėjo žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas. Jis aiškino, kad iš 1200 Lietuvoje esančių mokyklų net 400 – pagrindinės.
„Kai kuriose iš jų vyksta nesuvokiami dalykai. 40-yje pagrindinių mokyklų visų dešimtokų PUPP rezultatų vidurkis nesiekia nė 4 balų 10-ies balų sistemoje. Tai absoliučiai apgailėtina…“ – sakė jis.
Rengdamas žurnalą G. Sarafinas aplankęs keliasdešimt mokyklų, su dalies jų atstovais kalbėjęs ir telefonu.
„Specialiai skambinome į tas mokyklas, klausėme, kas pas jus vyksta, gal meteoritas nukrito, gal mokytojų neturite. Ne, sako, normalu viskas: mokytojų turime, klasė normali. Tačiau ar galime sakyti „normalu“, kai vaikų rezultatai yra tokie beviltiški? Man susidaro įspūdis, kad ant tokių mokyklų turėtų būti iškaba ne „Mokykla“, o „Gėda“, „Liūdesys“. Įsivaizduokite, kaip turi jaustis tėvai, kurie veda savo vaikus į tokias mokyklas?“ – retoriškai klausė jis. G. Sarafinas sakė negalintis suprasti tokių mokyklų vadovų kalbų, esą reikėtų įvertinti ir socialinį kontekstą, juos supančią aplinką.
„Tuomet prisimenu tarpukarį, kai vaikai dešimtis kilometrų brisdavo pėsčiomis iki mokyklų ir pasiekdavo tiek, kad tapdavo puikūs mokiniai, mokslininkai“, – priminė jis.
Nežino, kas gali padėti
G. Sarafinas tap pat stebėjosi, kaip tokios mokyklos nesugeba surasti nė vieno vaiko, kuris sugebėtų perlipti 4 balų ribą. „Negi sunku 3-5 vaikus iš 30-ies gerai išmokyti? Juk tokiose mokyklose dirbama kone individualiai, nes klasės yra labai mažos. Toks liūdesys apima. Dar svarbu pastebėti, kad tokios mokyklos labai vengia visokių patikrinimų. Jos nenori būti lyginamos nei mūsų, nei egzaminų centro. Jos nenori, kad apie jų broką sužinotų tėvai, švietimo skyriai, centrai, ministerija. Jos nori plaukti pasroviui. Ir dauguma jau taip nuplaukusios į tokias pelkes, kad nebežinau, kas gali jas iš jų ištraukti“, – pripažino G. Sarafinas.
Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė aiškino taip pat pastebėjusi, kad tokios mokyklos labai pyksta dėl reitingų, aiškina, kad joms turėtų būti taikomos išimtys.„Mes galime ignoruoti reitingus, bet keliamos ugdymo kokybės problemos iš tiesų yra ir jų ignoruoti jau negalime“, – aiškino ji. Anot S. Vingelienės, būtų nusikalstama galvoti, kad ir toliau tokios mokyklos neturėtų informuoti tėvų ar institucijų apie savo veiklą. Ji įvardijo ir užduotis, sukėlusias dešimtokams sunkumų. Viena iš jų: „Kiek valandų turi trys savaitės?“. „Ar tai yra ta užduotis, kurios dešimtokas, šešiolikmetis, negalėtų išspręsti?“ – klausė ji. „Tada kyla klausimas, kas vyksta tose mokyklose. Juolab kad tarp kaimo mokyklų mes turime labai puikių – jos rodo geresnius rezultatus nei didmiesčių. Viskas priklauso nuo mokytojo. Taip, gal dalis mokinių yra nemotyvuoti, tačiau reikia ieškoti būdų, kaip juos „uždegti“. Tam mokytojai ir yra“, – priminė ji akcentuodama, kad mokytojų skirtumai Lietuvos mokyklose – didžiuliai.
Nepadeda net kalbėjimo užduotis
S. Vingelienė pastebėjo, kad nors lietuvių kalbos PUPP rezultatai – geresni, dalį balų šiame atsiskaityme prideda kalbėjimo užduotis. „Tas kalbėjimas paslepia raštingumo ir visas kitas klaidas“, – patikino ji. G. Sarafinas pridūrė, kad net ir įskaitant tai, yra tokių mokyklų kaip, pavyzdžiui, Daujėnų pagrindinė mokykla, kur lietuvių kalbos dešimtokų PUPP vidurkis – 3,38, Panevėžio „Ąžuolo“ – 3,59.
Pasak G. Sarafino, kaip vyks mokymosi procesas, priklauso ne tik nuo mokytojų, bet ir nuo mokyklų direktorių. Žurnalo vyr. redaktoriaus teigimu, negalima ir ignoruoti gerų mokytojų trūkumo problemos regionuose. „Skirtumai tarp mokyklų didėja. Pažangios mokyklos, licėjai, kyla į viršų, o tos, kurios dugne, leidžiasi dar žemiau. Praraja auga, žirklės didėja“, – pastebėjo jis.
„Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai rodo, kad daugėja tokių mokinių, kurie atsiduria nepatenkinamų pasiekimų lygmenyje, tačiau daugėja ir gabių“, – aiškino S. Vingienė.
Kitos problemos
Lietuvoje antrą kartą parengtas ir pristatomas pradinių mokyklų bei progimnazijų pasitenkinimo (mokinių nubyrėjimo) reitingas. Žurnalo „Reitingai“ žurnalistų atlikta analizė rodo, kad tik dalis visų pradinukų, pradėjusių lankyti vienos mokyklos pirmą klasę, baigia tos pačios mokyklos ketvirtą klasę. Panašus vaizdas ir progimnazijų sektoriuje. Pasitenkinimo mokykla reitingas rodo, kad Lietuvoje turime mokyklų, kurių ketvirtas ar aštuntas klases baigia tik trečdalis visų mokinių. Kiti mokiniai nusiritusias mokyklas palieka dėl patyčių, prastos psichologinės atmosferos ar žemo akademinio lygio. Šalyje veikia daugybė mokyklų, kurias baigia keliasdešimt procentų daugiau mokinių nei pradėjo mokytis pirmoje, penktoje ar devintoje klasėse. Tai rodo, kad šios mokyklos yra stiprios, o atmosfera jose – gera.
Žurnale taip pat bus galima susipažinti ir su savivaldybių reitingu pagal abiturientų išlaikytų visų valstybinių brandos egzaminų (2014 m. bei 2015 m.) rezultatus. Šiemet pirmajame trejetuke įsitaisė Vilniaus, Kauno ir Šiaulių savivaldybės.

Sutrumpinta iš DELFI