Išskirtinės medžių alėjos irgi saugomos

ąžuolų alėjaViena iš šešių Lietuvoje saugomų alėjų – Vilkyškių ąžuolų alėja Pagėgių savivaldybės teritorijoje.

Daugelis žino, kad gamtos paveldo objektais gali būti senoliai medžiai, dideli akmenys ar unikalūs šaltiniai. Tačiau nemažai ką nustebina, jog apsaugos statusą gali turėti ir medžių alėjos. Dažniausiai jų galima pamatyti prie dvarų, senų kelių ar pastatų.

Ir gražu, ir svarbi kultūros paveldo dalis

Saugomos medžių alėjos yra ne tik gražūs kraštovaizdžio elementai, bet ir svarbi gamtos bei kultūros paveldo dalis. Jas būtina saugoti, nes jos suteikia buveines daugeliui gyvūnų – paukščiams, vabzdžiams, smulkiems žinduoliams. Ypač svarbūs seni medžiai, turintys drevių ar pažeidimų, nes juose gyvena retos rūšys.

Anksčiau medžiai buvo sodinami praktiniais tikslais – kad sniegas neužpustytų kelių, būtų sulaikomos dulkės ir saugomas dirvožemis nuo erozijos. Be to, daugelis senų medžių ir alėjų atspindi senąją dvarų kraštovaizdžio architektūrą bei istorinę žmogaus veiklą, todėl tai yra gyvas kultūros ir istorijos paveldas, kurį privalome išsaugoti.

Lietuvoje valstybės lygmeniu saugomos šešios unikalios alėjos: Daniliškio liepų, Barklainių dvaro liepų, Julinų dvaro liepų, Pažibų liepų, Vidkiemio ąžuolų ir Vilkyškių ąžuolų alėjos. Savivaldybių lygmeniu saugomos dar penkios išskirtinės alėjos: Bubių ąžuolų, Gandlaukės ąžuolų, grafo D. Zubovo ąžuolų, Paežerių liepų bei Vingio parko liepų alėjos.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistės Agota Laureckytė ir Diana Rakauskaitė dalyvavo tarptautiniame gamtosauginiame INTERREG projekte „Green Guardians“ („Medžių alėjų išsaugojimas biologinei įvairovei Kuržemėje ir Šiaurės Lietuvoje“). Projekto tikslas buvo gerinti medžių alėjų apsaugą, priežiūrą ir atkūrimą, tobulinti specialistų žinias bei didinti visuomenės sąmoningumą apie medžių alėjų ir biologinės įvairovės išsaugojimą.

Kuriama duomenų bazė

Projekto metu pradėta kurti GIS duomenų bazė apie medžių alėjas, sutvarkyta 12 senųjų alėjų, stiprinti specialistų gebėjimai studijinių vizitų ir seminarų metu, dalintasi gerąja patirtimi, skatintas visuomenės informuotumas ir įsitraukimas saugant senuosius medžius bei alėjas. Vizito į Šiaurės Lenkiją metu projekto dalyviai susipažino su ten išlikusių medžių alėjų apsauga. Deja, Lenkijos gamtosaugininkai pripažino, kad per pastaruosius dešimtmečius daugybė alėjų buvo sunaikinta. Ypač prie intensyvaus eismo kelių, motyvuojant tai saugumo ir avaringumo problemomis. Vis dėlto kelininkai buvo įpareigoti naujus medžius atsodinti toliau nuo kelių, o aktyvus visuomeninių organizacijų ir bendruomenių įsitraukimas padėjo išsaugoti nemažai senųjų alėjų.

Nors Lietuvoje saugomų medžių alėjų yra mažiau nei Lenkijoje, galima džiaugtis, kad projekto „Green Guardians“ rėmuose arboristams pavyko sutvarkyti keletą senųjų alėjų. Viena jų – Krekenavos regioniniame parke esanti valstybės saugoma Daniliškių liepų alėja. Ji driekiasi 263 metrus Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinyje, joje auga apie 360 mažalapių liepų. Šis dvaras buvo žinomas dar XVI amžiaus pabaigoje, o aplink jį kadaise buvo įspūdingas parkas, besileidžiantis terasomis į upę. Projekto metu inventorizuota apie 315 liepų, kiekvienam medžiui nustatyti konkretūs priežiūros veiksmai: atliktas sanitarinis genėjimas, lajos prašviesinimas ir pakėlimas.

Senąsias medžių alėjas būtina saugoti, nes jos yra savotiški biologinės įvairovės koridoriai, kuriuose gyvena daugybė retų rūšių. Be to, jos saugo mūsų istorinį ir kultūrinį kraštovaizdžio paveldą, todėl jų išsaugojimas yra bendras visų mūsų rūpestis.

Saugomų teritorijų tarnybos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite