Įspūdingą dvarą Švėkšnoje bandys prikelti antram gyvenimui: dabar čia praleisti naktį būtų nejauku 

Viename iš Žemaitijos miestų, Švėkšnoje, stovi didingas Vilkėno dvaras. Anksčiau jis priklausė garsiesiems grafams Pliateriams, vėliau – jų giminaičiams. Laikui bėgant dvarą gerokai suniokojo tiek gamta, tiek nelaukti svečiai, tačiau kraštiečiai Aidas ir Olga užsimojo šį pastatą atgaivinti.

Laidos „Kada įkurtuvės?“ komanda lankėsi Švėkšnoje stovinčiame Vilkėno dvare. Šį pastatą už nemažą sumą įsigijo kraštiečių pora, o su dvaru laidos žiūrovus supažindino poros draugas Kęstutis Toleikis. Kaip skaičiuoja laidos herojus, dvaro teritorija siekia 21 hektarą. Ji driekiasi nuo Švėkšnos kapinių, tęsiasi ties Vilkėnų malūnu ir ties keliu į Žemaičių Naumiestį.

Pašnekovas patikino, kad dvaras yra įtrauktas į kultūros paveldą, juo rūpinasi valstybė. Anot K. Toleikio, ne tik pats dvaro pastatas, bet net ir jo teritorijoje augantys medžiai, tujos taip pat priskiriami kultūros paveldui.

Kai minėta, kraštiečių pora įsigijo Vilkėno dvarą, Kęstutis kartu su ja atvyko įvertinti dvaro situacijos. Pašnekovas pripažįsta – vaizdas buvo kraupus. „Buvo užkalti visi langai, visur stiklai, šiukšlės, privirtę medžių. Tikrai matėsi, kad dvaras buvo apleistas ir daug metų neprižiūrėtas“, – prisiminė K. Toleikis. Jis išvardino, kad šiuo metu jau yra pakeisti dvaro langai, taip pat pradėti ir kiti restauracijos darbai. Tiesa, pašnekovas pažymėjo, jog dėl priklausymo kultūros paveldui pastatas negali būti keičiamas kardinaliai. Pats dvaro plotas, skaičiuoja K. Toleikis, siekia apie 600-700 kv. metrų.

Laidoje „Kada įkurtuvės?“ buvo galima pamatyti,  kaip atrodo paties dvaro vidus, kaip naujiesiems šeimininkams sekasi atlikti restauracijos darbus ir kaip jie kovoja su nekviestais dvaro svečiais.

Paskelbė „Delfi“

Vienas komentaras

  • paveldo kolega

    Tamsta Toleiki, manau pridarei su straipsniu savininkams problemų, puls dabar kaip šunys, visokie tikrintojai ir prižiūrėtojai. Kai kada verta patylėti, juolab, kad ne jūsų asmeniškas dvaras. Savininkams sėkmės, norėčiau tikėti, kad šį kartą investicija ne beprasmė, kažkodėl nėra ten auros verslui ir nebus įdėtų pinigų grąžos, nebent savininkai turi FIX įdėjų. Paveldo objektų išsaugojimas – kilnus dalykas.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Trimatė spauda šalia mūsų: kaip pramoninis įrenginys tapo buitiniu pagalbininku

trimatė spauda

Prieš dešimtmetį trimatis spausdinimas atrodė prieinamas tik patyrusiems inžinieriams ir kruopštiems entuziastams. Šiandien tokį aparatą galima pamatyti mokyklos kabinete, kaimynystės dirbtuvėje ar ant rašomojo stalo. Jis tyliai kuria daiktus iš plastiko gijos. Ši technologija tapo paprastesnė, švaresnė ir prieinamesnė kasdieniam naudojimui. Nuo suodžių ir varžtų – iki gamyklinių aparatų Anksčiau trimatį spausdintuvą tekdavo susirinkti patiems iš atskirų dalių. Pirkėjas gaudavo dėžę su laidais, mikroschemomis, veržlėmis bei aliuminio profiliais. Surinkimas trukdavo ištisas dienas. Rezultatas priklausė nuo meistro kantrybės. Pirmieji bandymai reikalavo

Pažinkime invazines rūšis: kanadinė audinė – ne tik paukščių priešas

kanadinė audinė

Taip jau gamtoje yra sutverta, kad kartais labai mielos išvaizdos gyviai yra vieni didžiausių kenkėjų mūsų planetos biologinei įvairovei. Jau anksčiau rašėme apie itin išvaizdžius, bet kitai augmenijai nedraugiškus augalus muilinę guboją ir raukšlėtalapį erškėtį. Tokią pat taisyklę „mielas, bet pavojingas“ galima pritaikyti ir žvėrių pasaulyje. Nors dėmėtasis elnias yra labai gražus gyvūnas, bet jis jau tapo realia grėsme kitoms vietinėms mūsų tauriųjų elnių rūšims. Taip pat ir itin mieli padarėliai – meškėnai – jau ne vienerius metus yra gyva

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios didžiausios audros nuo 1970-ųjų. Maksimalus kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3-6 paras, bus kompensuojama iki 220 Eur, per 7-13 parų – iki 440 Eur, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur nuostolių. Gauti prašymai Šiuo metu ESO jau yra gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų, kuriuose

Ekspertas: rugsėjį nesitikėkite elektros pigimo

elektros ekspertas

Rugsėjį didmeninės elektros kainos mažėjimo Lietuvoje tikėtis kol kas nėra daug pagrindo. Vasaros atostogų sezonui būdingą paklausą keis didėjantis elektros vartojimas, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją. Papildomą spaudimą kuria ir išaugusios gamtinių dujų kainos bei neapibrėžtumas Europos energetikos rinkose. Rugpjūtį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 Eur/MWh ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, kai sudarė 75,63 Eur/MWh. Rugsėjis, ankstesnių metų duomenimis, neturi vienos aiškios kainų krypties. Pernai vidutinė elektros kaina nuo 80,06 Eur/MWh

Taip pat skaitykite