Tam, kad Lietuvoje padidėtų daugiamečių pievų plotai, o jau esančios daugiametės pievos būtų išsaugotos ir prižiūrimos, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane (SP) buvo numatyta nauja ekologinė sistema „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“.

„Tai – nauja priemonė, kuriai pritarė Europos Komisija. Ji, kaip ir anksčiau patvirtintos ekologinės sistemos, yra skirta teigiamam žemės ūkio poveikiui aplinkai bei klimatui padidinti. Tie ūkininkai, kurie pasirinks aplinkai palankesnę veiklą ir ariamąją žemę pakeis daugiametėmis pievomis, jas išlaikys ir prižiūrės, bus skatinami išmokomis“, – portalui “Lrytas“ sakė Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus patarėja Rolana Miknevičienė.

Svarbu – geri pašarai

„Mano pieno ūkis – didelis, turiu apie 560 karvių, tad ir pašarų reikia daug paruošti. Turiu 300 hektarų pievų, iš kurių kasmet apie 100 hektarų atnaujinu – penktais metais tokį kiekį panaudoju sėjomainai. Tos ketverius metus naudojamos pievos yra žalios, vešlios, sodrios, iš jų paruošiu daug pašarų, o ir augalai jose sunaudoja daug anglies dvideginio. Tuo tarpu daugiametėse pievose žolė – skurdi, išretėjusi, gyvuliams iš jų nėra naudos. Tai ekstensyvaus ūkininkavimo žolė. Kadangi pašarų gamyba yra būtinybė, negalėčiau net ir dalies kas kelerius metus atnaujinamų pievų paversti daugiametėms. Ko gero, pasinaudoti ekologine sistema ir gauti išmokas už jas galėtų tie žemės savininkai, kurie turi žemės – turi pievų, bet nelaiko gyvulių“, – sakė Lumpėnų kaime, Pagėgių krašte ūkininkaujantis Remigijus Kelneris.

Lietuvoje yra nuošalesnių vietovių, į kurias intensyviai ūkininkaujantys žmonės netiesia rankų. Tai natūralios, ant molingų kalvų ar dėl kitų priežasčių nedirbamos žemės kalvų plytinčios, vaistažolių gausios pievos, kurių savininkai gali pasinaudoti naujosios ekologinės sistemos išmokomis.

Nauja ekologinė sistema

Lietuvai pavyko išspręsti vieną didesnių ūkininkų problemų – daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo klausimą. Šiais metais jų nereikės atkurti, tačiau įsipareigojimas išsaugoti pievas niekur nedingo.

Lieka galioti prievolė, kad Lietuvoje daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis nesumažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su 2018 m. nustatytu referenciniu jų dydžiu.

Siekiant išlaikyti turimas daugiametes pievas bei sprendžiant daugiamečių pievų mažėjimo problemą Lietuvoje, 2023-2027 m. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginis planas buvo papildytas nauja ekologine sistema, skirta daugiametėms pievoms įkurti, joms atnaujinti bei prižiūrėti.

Pagal šią naują SP ekologinę sistemą numatytos dvi veiklos: „Ariamosios žemės keitimas daugiametėmis pievomis“ ir „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“. Kiekvienai jų nustatytas 5 metų įsipareigojimų laikotarpis.

Veiklos ir išmokos

Pagal naujosios ekologinės sistemos veiklą „Ariamosios žemės keitimas daugiametėmis pievomis“ parama skiriama už ariamosios žemės plotų (įskaitant pievas iki 5 metų) pavertimą daugiametėmis pievomis. Dalyvaujant šioje veikloje plotai, pasibaigus 5 metų įsipareigojimų laikotarpiui, taps daugiametėmis pievomis.

Tuo tarpu pagal kitą veiklą „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“ parama skiriama už daugiamečių pievų atnaujinimą ir priežiūrą. Pasibaigus 5 metų įsipareigojimų laikotarpiui šie plotai ir toliau išliks daugiametėmis pievomis. Pareiškėjai, kurie pasirinks naują ekologinę sistemą, bus skatinami išmokomis. Už veiklą „Ariamosios žemės keitimas daugiametėmis pievomis“ numatyta 202 eurų išmoka už hektarą, už veiklą „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“ – 72,7 euro išmoka už hektarą.

Įsipareigojimai ir technologijos

Pasak R. Miknevičienės, abiem naujos ekologinės sistemos veikloms yra nustatytas reikalavimas pirmaisiais įsipareigojimų laikotarpio metais iki rugpjūčio 15 d. pasėti žolinius augalus ar jų mišinį. „Svarbu įsidėmėti tai, jog ūkininkai, dalyvaujantys veikloje „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“, pirmaisiais įsipareigojimų metais tai gali padaryti tik taikydami bearimes technologijas. Antraisiais-penktaisiais įsipareigojimų laikotarpio metais įkurtų ar prižiūrimų pievų neleidžiama arti, persėti, taip pat nevalia jų įdirbti pasitelkus bearimes technologijas. Abiem veikloms yra nustatytas dar vienas svarbus reikalavimas – ūkininkai privalo nenaudoti augalų apsaugos produktų, netręšti pievų mineralinėmis trąšomis. Be to, dalyvaujant veikloje „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“, jų plotuose negalima įrengti naujų sausinimo, drėkinimo sistemų“, – paaiškino R. Miknevičienė.

Pasak jos, tie ūkininkai, kurie nuspręs dalyvauti tiek vienoje, tiek kitoje naujos SP ekologinės sistemos „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“ veikloje, privalės kiekvienais įsipareigojimų laikotarpio metais prižiūrėti pievas taip, kaip ūkininkas pasirink pats –nuganyti ar nušienauti, arba ūkininkui pasirinkus ir ganiavą, ir šienavimą. „Veikla „Ariamosios žemės keitimas daugiametėmis pievomis“ turėtų būti patraukli ariamosios žemės bei pievų iki penkerių metų turintiems ūkiams. Pareiškėjas turi būti nusiteikęs tą plotą paversti pieva visam laikui.

Svarbu pažymėti ir tai, kad tiek dalyvaujant veikloje „Ariamosios žemės keitimas daugiametėmis pievomis“, tiek veikloje „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“, nereikalaujama turėti gyvulių. Yra ir kita, anksčiau SP patvirtinta ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veikla „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“. Šiuo atveju pareiškėjas turi turėti gyvulių, o ganymas turi būti ne intensyvesnis nei vienas sutartinis gyvulys hektarui“, – takoskyrą nubrėžė R. Miknevičienė.

Tenka žvelgti į ateitį

„Tai – bioekonimika, – paklausus, kuo svarbi naujoji ekologinė sistema Lietuvos ūkiams, atsakė Žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė. – Ateityje Europoje auginama biomasė taps ypač reikalinga.“ Sojų rupiniai, kurie yra baltymų šaltinis, yra naudojami gaminant kombinuotuosius pašarus. Tačiau jų gabenimo kelias į Europą yra ilgas, pavyzdžiui, Argentina yra viena iš didžiausių sojų eksportuotojų pasaulyje.

Tol, kol sojų rupiniai pasiekia Europos šalis, ne tik gamybos, bet ir logistikos kelyje išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. „Tuomet, kai Europos Sąjunga pradės taikyti CBAM (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism) – CO2 išmetimų apmokestinimo mechanizmą, sojų rupinių ir kitų pašarinių žaliavų eksportuotojai turės mokėti papildomą mokestį. Išaugusi žaliavų kaina bus ta priežastis, dėl kurios Europoje pritrūks baltyminių pašarų gyvulininkystei plėtoti.

Šiuo metu sojos rupinių dar atsigabenama už rinkos kainą, bet kai jie pabrangs – prasidės virsmas. Perdirbus daugiamečių pievų žolės biomasę bus gaminami baltymų turintys pašarai, ateityje pakeisiantys importuojamas baltyminių pašarų, tame tarpe ir sojas, žaliavas“, – sakė D.Miniataitė.

Žemės ūkio min. inf.