Islandijos švietimo sistemos ypatumai

Neseniai Katyčių pagrindinės mokyklos atstovai lankėsi Islandijoje, kur susipažino su vienos mokyklos veikla, grožėjosi įspūdingu šalies kraštovaizdžiu.

Susitikimo dalyviai Islandijoje.

Susitikimo dalyviai Islandijoje.

Katyčių pagrindinė mokykla dalyvauja tarptautiniame Erasmus projekte „Drauge mes žaidžiam, drauge mes laimim: socialinių įgūdžių lavinimas ir inkliuzinis ugdymas per sportą ir užsiėmimus gryname ore“. Dvejus metus trunkančiame projekte dalyvauja septynios šalys: Italija (projekto koordinatorė), Islandija, Ispanija, Bulgarija, Rumunija, Turkija ir Lietuva. Vasario mėn. įvyko pirmasis visų projekto partnerystėje dalyvaujančių šalių susitikimas Glerarskoli mokykloje, Akureyri mieste, Islandijoje. Lietuvai atstovavo Katyčių pagrindinės mokyklos direktorius Algirdas Plaipa, kūno kultūros mokytoja Danutė Plaipienė ir projekto koordinatorė – anglų kalbos mokytoja Vaida Šarkauskienė.
Į mokyklą tenka vykti net 50-100 km
Akureyri – tai didžiausias miestas Šiaurės Islandijoje, įsikūręs ant rytinio Grenlandijos jūros, Eyja fjordo kranto. Šis miestas dar vadinamas Šiaurės Islandijos sostine. Nors mieste gyvena tik 18000 gyventojų, tačiau čia veikia žvejybos ir prekybos uostas, oro uostas, išvystyta laivų statybos, žuvies apdirbimo, tekstilės ir avalynės pramonė. Mieste yra aštuonios mokyklos ir Akureyri universitetas.
Islandijos švietimo sistema yra kilusi iš Skandinavijos. Be aukštojo mokslo, sistemą sudaro trys lygiai: priešmokyklinis, privalomas (pradinis ir žemesnis vidurinis) ir aukštesnis vidurinis mokymas su įprastomis 2-6, 6-16 ir 16-19 metų amžiaus grupėmis. Projekto partnerystėje dalyvaujančioje Glerarskoli bendrojo lavinimo mokykloje mokosi 6-16 metų vaikai. Mokyklos pavadinimas kilęs nuo Glera upės, kuri teka per miestą, pavadinimo (iš islandų kalbos „Stiklo upė”).
Šiais mokslo metais mokyklos 1-10 klasėse mokosi 307 mokiniai, dirba 55 darbuotojai, iš kurių 35 yra mokytojai. Mokiniai uniformų nenešioja. Mokyklos vizija sudaryta iš šių žodžių: „Protas – Ištiesta pagalbos ranka – Sveikata“. Mokyklos misija: mokyti mokinius sveiko gyvenimo būdo, būti draugiškus ir atsakingus už savo darbą bei pramogas, ugdyti jų socialinius įgūdžius – išmokti mokytis ir bendrauti su kitais žmonėmis. Mokyklos vertybės – komandinis darbas, pozityvi mokyklos atmosfera, dėmesys kiekvienam mokiniui, progresas. Daug dėmesio mokykloje skiriama mokinių vertinimui, tinkamo mokinių elgesio formavimui, užsiėmimams gryname ore, ekologijai. Ugdymas vyksta remiantis Olweus projekto idėjomis, mokiniai skatinami daug skaityti. Mokiniai yra labai mandagūs, draugiški ir tolerantiški vieni kitiems, į mokytoją kreipiasi vardu, mokykloje jaučiasi laisvai, tačiau triukšmo nesigirdi.
Pamokos prasideda 8.15 val. Vienos pamokos trukmė – 40 min. Tačiau pasibaigus pamokai, laiko vaikštinėti, žaisti ar bėgioti mokyklos koridoriais nėra. Pradinių klasių mokiniams skiriama keletas minučių poilsiui klasėje, o vyresniųjų klasių mokiniai tuo metu gali tik pereiti į kitą kabinetą ir pasiruošti kitai pamokai. Kasdien vyksta 5-7 pamokos, o tarp jų yra tik dvi pertraukos – 20 ir 30 min.
20 min. pertrauka – judrioji, vyksta lauke, mokyklos sporto aikštyne. Vieną dieną ji skirta pradinių klasių mokiniams, o kitą dieną – vyresniųjų klasių mokiniams. Judriosios pertraukos metu mokiniai privalo žaisti arba sportuoti mokyklos kieme, gryname ore – čia blogo oro nėra, nesvarbu, koks jis bebūtų. 30 min. pertrauka skirta papietauti mokyklos valgykloje. Mokiniai nemokamo maitinimo negauna. Priešpiečiams galima nusipirkti stiklinę šalto pieno ir vaisių. Kiekvieną dieną mokinius į mokyklą atvežti ir iš jos pasiimti privalo patys tėvai. Kai kuriems vaikams kasdien į mokyklą ir iš jos tenka vykti net 50-100 kilometrų.
Mokykla turi puikiai įrengtus įvairių mokomųjų dalykų kabinetus, sporto salę ir sporto aikštynus ir net karštųjų versmių vandeniu šildomą baseiną. Kūno kultūros ir plaukimo pamokos mokykloje yra privalomos.
Mokykla yra labai atvira bendruomenei. Čia nemokamai gali sportuoti ar plaukioti baseine visi norintys miesto ir aplinkinių kaimų gyventojai. Tie, kurie pageidauja pasilikti visam savaitgaliui ar švenčių dienomis, arba gyvena atokiau nuo mokyklos, gali net mokyklos patalpose pernakvoti. Tuomet iškraustomi kabinetai, ant grindų patiesiami čiužiniai. Du kartus per savaitę mokykloje veikia jaunimo centras, kurio patalpas įsirengė patys miesto jaunuoliai.
Islandijos miestai ir gamta
Islandijoje svečiai turėjo galimybę pasivaikščioti sostinės Reikjaviko gatvėmis, apsilankyti Thingvellir nacionaliniame parke, kur susiduria Šiaurės Amerikos ir Eurazijos tektoninės plokštės, o nuo 930 iki 1798 m. rinkdavosi visos Islandijos parlamentas. Sužavėjo Godafoss (Dievų) ir Gullfoss (Auksinį) kriokliai, Geysir ir Strokkur geizeriai, Myvatn karštųjų versmių ežeras bei Namaskard geoterminė vietovė, kur tvyro sieros kvapas, burbuliuoja purvo baseinai, ūžia ir rūksta fumarolės. Pakeliui į Akureyrį lydėjo įspūdingas šalies kraštovaizdis su užgesusiais ugnikalniais, sustingusia lava nubarstytais laukais ir neužšąlančiais fjordais, aukštyn į dangų iškilusiais snieguotais kalnais, kurių papėdėse įsikūrę vietiniai gyventojai, o ant sniego ganosi ištvermingi islandų arkliai.
Kitas projekto partnerių susitikimas vyks balandžio 4-8 d. Ispanijoje, Molins de Rei miestelyje, šalia Barselonos, Bernat el Ferrer vidurinėje mokykloje.

Vaida Šarkauskienė, mokytoja-projekto koordinatorė

Vienas komentaras

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ar apsauginis stiklas daro įtaką „Samsung“ telefono kameros kokybei?

telefono apsauga

Samsung išmanieji telefonai yra itin populiarūs dėl savo aukštos kokybės kameros, kurios leidžia užfiksuoti ryškias ir detalias nuotraukas. Tačiau daugelis vartotojų, siekdami apsaugoti savo išmanųjį telefoną, naudoja apsauginius stiklus, kurie dengia ne tik ekraną, bet kartais ir kamerą. Dėl to kyla klausimas: ar apsauginis stiklas gali pabloginti Samsung telefono kameros kokybę? Kaip apsauginis stiklas veikia kameros objektyvą? Apsauginiai stiklai gali daryti įtaką nuotraukų kokybei keliais būdais: Šviesos atspindžiai – prastesnės kokybės apsauginiai stiklai gali sukelti šviesos lūžius arba atspindžius, kurie

Kaip finansiniai sprendimai padeda pasirūpinti savo ateitimi?

finansai

Meilę sau įprastai siejame su gera savijauta, poilsiu ar maloniomis akimirkomis, tačiau ji gali pasireikšti ir rūpinimųsi savo finansine gerove. Pasak E. Jurevičiaus, šiandien priimti finansiniai sprendimai turi tiesioginę įtaką mūsų gyvenimo kokybei ateityje. Todėl mylėti save pirmiausia galime protingai valdydami savo pinigus. Išsiugdykite sveikus įpročius Pasak „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovo Edvino Jurevičiaus, vienas geriausių būdų pasirūpinti savimi – išsiugdyti sveikus finansinius įpročius. Dažnai tai reiškia, kad turime ne tik atsakingai planuoti savo biudžetą, bet ir sąmoningai priimti finansinius

Draudikai užfiksavo rekordiškai daug būsto žalų, didžiausia išmoka − 340 tūkst. eurų

draudimo žala

Draudikai pastebi, kad nesustoja augti registruojamų būsto žalų apimtys. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais buvo užregistruota 38,5 tūkst. pranešimų apie patirtas įvairias būsto žalas. Tai yra 7 proc. daugiau nei 2023 metais. Daugiausiai nuostolių gyventojų būstui sukelia gamtos stichijos, užpylimai vandeniu ir gaisrų nelaimės – visose šiose kategorijose žalos pastaraisiais metais tik daugėjo. Bendra žala – 31 mln. eurų Bendra būsto žalų išmokų suma praėjusiais metais siekė 31 mln. eurų – ši suma per dvejus metus išaugo daugiau nei 40

Skaudi netektis: gesindamas gaisrą Maciuičiuose žuvo ugniagesys gelbėtojas

gaisras

Vasario 10 d. šalies ugniagesių bendruomenę sukrėtė skaudi žinia – Klaipėdos rajone, Vėžaičių seniūnijoje, Maciuičių kaime, vykdydamas pareigas ir gesindamas kilusį gaisrą medžio apdirbimo įmonėje, žuvo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis ugniagesys gelbėtojas, gimęs 1971 m. „Mus visus ką tik sukrėtė skaudi žinia, kad gesindamas gaisrą žuvo ugniagesys gelbėtojas. Dėl skaudžios netekties nuoširdžiai užjaučiame žuvusiojo šeimą, artimuosius ir visą šalies ugniagesių bendruomenę, –  sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla. – Ugniagesiai gelbėtojai, gesindami

Taip pat skaitykite