Išjungti ar palikti? Ekspertas pataria, kaip elgtis su kompiuteriu dienos pabaigoje

Pasaulyje yra dviejų tipų žmonės: tie, kurie kiekvieną vakarą išjungia kompiuterį, ir tie, kurie tiesiog jį uždaro. Nors yra įvairiausių nuomonių apie tai, kurį iš šių būdų geriau rinktis, vienareikšmiško sprendimo nėra. Pasirinkimas priklauso nuo kelių veiksnių: kompiuterio naudojimo laiko, įrangos susidėvėjimo ar fone veikiančios programos.

  • „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas Arnoldas Lukošius pasakoja, kaip kompiuterio išjungimas ir miego režimas gali paveikti energijos suvartojimą bei įrenginio tarnavimo laiką.

Išjungus kompiuterį, išjungiami ir visi programinės bei aparatinės įrangos komponentai. Visos atidarytos programos iš operacinės sistemos gauna pranešimą, kad nustotų skaityti ir rašyti failus, kol įvyks priverstinis išjungimas. Nors manoma, kad dažnas kompiuterio išjungimas įrenginiui sukelia papildomą „stresą“, yra ir nemažai įrangos išjungimo privalumų.

Energijos suvartojimas. Veikdamas visu pajėgumu ar miego režimu, kompiuteris naudoja skirtingą energijos lygį. Miego režimas atidaromiems failams ir programoms saugoti skiria energijos operatyviajai atminčiai, todėl padidėja elektros energijos suvartojimas. Palikdami kompiuterį įjungtą, turėsite jį įkrauti dažniau.

Sklandesnis darbas. Visiškai išjungus kompiuterį ir iš naujo jį paleidus, užtikrinamas švarus jo perkrovimas ir sklandesnis veikimas. Išjungimo metu pašalinamos nedidelės operacinės sistemos klaidos ir uždaromi nenaudojami failai. Jeigu itin retai ar beveik niekada neišjungiate kompiuterio, šios problemos ir informacija kaupiasi, dėl to gali sumažėti kompiuterio našumas ir pailgėti laikas, per kurį atidaromos programos.

Įrangos susidėvėjimas. Anksčiau kompiuterio komponentai buvo šiek tiek jautresni galimiems pažeidimams dėl nuolatinio kompiuterio įjungimo ir išjungimo, tačiau dabar šių dalių gamyba patobulėjo. Jeigu kompiuterio neišjungiate kelis kartus per dieną, nusidėvėjimas bus minimalus ir nesukels pastebimos žalos. Kita vertus, jei kompiuterį užmigdysite kelioms valandoms su daugybe atidarytų programų ir naršyklės langų, kompiuterio techninė įranga miego metu nelabai pailsės. Jeigu norite prailginti savo prietaiso aparatinės įrangos gyvavimo ciklą, geriau jį išjunkite, o ne naudokite miego režimą.

Apsauga nuo maitinimo viršįtampių. Nors tai pasitaiko itin retai, atsitiktiniai elektros energijos šuoliai ir viršįtampiai gali sugadinti įjungtą arba miego režimu veikiantį kompiuterį. Nutikus tokiai situacijai galite prarasti įrenginyje esančius failus ir duomenis arba sugadinti kietąjį diską. Įrenginio išjungimas sumažina tokio pobūdžio pažeidimo riziką.

Įjungus miego režimą, kompiuteris nėra visiškai išjungiamas, tai reiškia, kad atidaryti failai, naršyklės ar žaidimai saugomi operatyviojoje atmintyje (RAM).

Patogumas ir greitis. Aktyvavus miego režimą, dauguma programinės ir techninės įrangos komponentų, kaip ekranas, yra išjungiami, tačiau juos galima greitai „pažadinti“ bakstelėjus pele arba spustelėjus klaviatūros mygtuką. Įjungiant kompiuterį iš išjungtos būsenos reikia papildomai laukti, kol jis užkraus visus reikiamus failus, o tai gali kelti nepatogumų tiems, kuriems reikia itin greitai kažką atlikti kompiuteriu.

Lengvas fono priežiūros programų paleidimas. Kompiuteryje veikia svarbios techninės priežiūros programos, pvz., virusų paieškos, disko valymas, atnaujinimai ir sistemos atsarginių kopijų kūrimas. Dažniausiai šios užduotys būna atliekamos jums nesinaudojant kompiuteriu – kai jis veikia miego režimu. Jeigu nesuplanuosite, kad šie veiksmai būtų vykdomi dienos metu, kompiuterio išjungimas sutrikdys jų veikimą, todėl įrenginys gali būti jautresnis kenkėjiškoms programoms.

Specialistas teigia, kad siekiant užtikrinti kompiuterio ilgaamžiškumą, reikėtų derinti abu variantus: nenaudojant kompiuterio ilgesnį laiką – jį išjungti, atsitraukus trumpesniam laikui – aktyvuoti miego režimą.

Asta Buitkutė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaimuose gaisruose žuvo beveik dvigubai daugiau gyventojų nei miestuose

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 5294 gaisrai, juose žuvo 56 žmonės, tarp jų 2 vaikai, o 123 gyventojai patyrė traumų.   Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesinti 5875 gaisrai, o juose žuvo 62 gyventojai, šiemet gaisrų kilo mažiau (-9,9 proc.) ir mažiau žuvo žmonių (-9,7 proc.). 100 tūkst. šalies gyventojų šiais metais teko 189 gaisrai ir 2 juose žuvę žmonės. Šiemet gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 101 gyventoją, iš

Orai: bus lietaus, vasariškai šilta

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kokie orai bus artimiausiomis dienomis. Rugsėjo 9 d., pirmadienį, šalyje dar laikysis giedri ir sausi orai. Vėjas pietryčių, dieną 9-14 m/s, Vakarų Lietuvoje kai kur gūsiai 15-18 m/s. Temperatūra naktį siekė 10-15, vakariniuose rajonuose vietomis – 16-18, dieną bus 23-28 laipsniai šilumos. Rugsėjo 10 d., antradienį, naktį vakariniuose, dieną daugelyje rajonų numatomi trumpi lietūs, galima perkūnija. Vėjas naktį pietryčių, pietų, dieną pietinių krypčių, 8-13 m/s. Temperatūra naktį sieks 12-17, dieną bus 18-23 laipsniai šilumos. Rugsėjo 11 d.,

Miego trūkumo epidemija. Beveik trečdalis žmonių Lietuvoje miega nepakankamai

miegas

Kas trečias šalies gyventojas prabudęs ryte dažniausiai nesijaučia pailsėjęs, o kas ketvirtas – nuolat jaučia miego trūkumą. Naujausia reprezentatyvi apklausa atskleidžia ir tai, kad beveik trečdalis miega nepakankamai. Neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė sako, kad tokius rezultatus lemia itin pagreitėjęs gyvenimo tempas ir persidirbimo idealizavimas, tačiau miego trūkumas mums nepadeda būti produktyvesniais, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai. „Daugeliui vis dar atrodo, kad jeigu trumpiau miegosime, turėsime daugiau laiko padaryti viskam, ką norime. Tačiau iš tikro yra atvirkščiai. Moksliniai tyrimai rodo, kad kai

VRK sudarė statistinio kandidato į Seimo narius portretą

Iki Seimo rinkimų likus kiek  daugiau kaip mėnesiui, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) visuomenei paskelbė registruotų kandidatais į Seimo narius asmenų sąrašus. Juose – duomenys apie kandidatų profesinę patirtį, išsilavinimą, deklaruotas pajamas, turtą, sąsajas su juridiniais asmenimis, informacija apie turimus teistumus ir kt. Duomenys apie kandidatus jau prieinami viešai. Juos galite rasti VRK svetainėje. Statistinis kandidatas Remiantis jais, VRK sudarė statistinį kandidato į Seimo narius portretą. Jei apibendrintume visų kandidatų informaciją ir iš jų išvestume vieną kandidatą, išeitų, kad šiuose Seimo

Taip pat skaitykite