Išdainavo gedulą ir viltį
Birutės alėjoje, Pagėgių centre, iš gėlių žiedų nutiesti traukinio bėgiai, pastatytas simbolinis vagonas… Toks akcentas jau penktadienį atkreipė praeivių dėmesį – pagėgiškiams priminta, kad šeštadienį minima Gedulo ir vilties diena. Birželio 14 d., prieš 73 metus, Lietuvoje prasidėjo masiniai areštai ir trėmimai – taip paženklinta okupacijos pradžia.
Į Pagėgių kultūros centro fojė susirinko trijų kartų dainos mėgėjai. Neįgaliųjų draugijos ansamblis, vadovaujamas Edvino Palioko, širdis virpino tremtinių daina: „Leiskit į Tėvynę…“ Iš Natkiškių atvykęs moterų ansamblis ir jų vadovas Valdas Armonas palydėjo Lietuvos gėlėtais laukais. Jauniausieji, Pagėgių 9 kuopos šauliai, būreliu susėdę ant grindų, paėmę į rankas gitaras, užtraukė: „Jei ne auksinė vasara, ne mėlynos vosilkos…“ Algirdas Saročka, Pagėgių šaulių kuopos vadas, iš viso globoja 64 Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos, Lumpėnų ir Vilkyškių mokyklų jaunuosius šaulius, garsėjančius aktyvia veikla. Šįkart į Gedulo ir vilties dienos minėjimą šis jaunimas iš gimnazijos ir Vilkyškių įnešė vilties – jog auga gražaus jaunimo, tik iš knygų, filmų ir pasakojimų suvokiančių, kokių būta baisių dienų.
Jie ten buvo
Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis pasakojo, kaip tamsų vėlyvą vakarą atėjo ir pasakė, jog negalima išeiti iš namų, jie apsupti, per 2-3 valandas liepta pasiruošti – išveš nežinoma kryptimi… Tada Alvidui tebuvo pusė metukų. Tėvas Vytautas ir motina Marijona griebė viską, kas pakliuvo po ranka. Jų visų laukė ilga tremties kelionė į Tomsko sritį. Tėvų augintinės Antaninos, kuri buvo tarsi Alvido auklė, tremti neketino, tačiau ji pati nesutiko pasilikti ir buvo išvežta kartu.
Dabar Antanina Jonušienė gyvena Žygaičiuose. Tėvai atgulę amžinojo poilsio. Tremtyje šeima išbuvo šešerius metus, tremtyje gimė dukra Danguolė (D. Nausėdienė dabar gyvena Šilutėje). Kai šeima sugrįžo, neturėjo teisės gyventi Lietuvoje, šią teisę gavo tik 1969 metais, kai motina to prašyti vyko net pas Antaną Sniečkų.
Už ką? Rodos, kad A. Einikis mintimis dar Sartininkuose, iš kur jį, pusės metų vaiką, su tėvais ištrėmė į Tomsko sritį. Mat tėvas valdė 40 hektarų žemės, 6 ha buvo miško. Tėvas tris mėnesius buvo kolūkio pirmininku. „Trys kiemo draugai surašė ir – į tremtį… Iš jų vienas nuskendo, kitas – pasikorė, o trečias dingo be žinios… Tėvas buvo muzikantas. Jie kartu ėjo į bažnyčią…“ – pasakojo A. Einikis, o iš nutylėjimų jautėsi, kad tai, ką apie savo šeimos kančias sužinojo jau ūgtelėjęs, tebeskauda.
Vilkyškių Johaneso Bobrovskio vidurinės mokyklos direktorius Leonas Mišeikis pasakojo tremtyje gimęs, augęs ir vaikų namuose, kur išmokęs slėpti gautą duonos kąsnį, kad neatimtų, o jau būdamas penkerių metukų sugrįžo pas tėvus. Tėvai labai sunkiai dirbę. Šaltis spausdavęs net iki 55 laipsnių. Tremtinių vaikas mokykloje privalėjo segėti raudona medžiaga apsiūtą penkiakampę, o jis kartą jos neturėjo – per speigą išvarė pro duris…
1959 metais pavyko sugrįžti į Lietuvą, tačiau be teisės grįžti į gimtuosius namus. Tekę glaustis Rietave, o nuo 1963 metų gyvena Vilkyškiuose.
L. Mišeikis švelniai ranka palietė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pagėgių skyriaus vėliavą: „Čia – istorija…“ Ir pasidžiaugė, kad minėjime mato jaunimo, jaunųjų šaulių su uniformomis.
Minėjimą organizavo Pagėgių kultūros centras. Renginį vedusi direktoriaus pavaduotoja Danutė Bardauskienė sakė: „Kol kultūros darbuotojai dirbs, jie neš istoriją…“ D. Bardauskienė kalbėjo, kad dar yra tremtinių, kurių pasakojimai galėtų sugulti į knygą. Reikėtų išleisti Pagėgiuose tokią knygą.

Leonas Mišeikis (kairėje) ir Alvidas Einikis prie Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pagėgių skyriaus vėliavos.
Autorės nuotr.
Apkabinę dainomis Lietuvą, visi patraukė žiūrėti dokumentinio filmo „Ledo vaikai“.
Tarp kitko
Gedulo ir vilties dienos minėjimas vyko penktadienį 16 val., kai prieš 15 minučių darbą baigia Pagėgių savivaldybės valstybės tarnautojai. Daug jų ten sėdi, tačiau iš anų rūmų į minėjimą atėjo tik Ingrida Jokšienė, vyr. specialistė kultūrai…
Be minėjimo organizatorių, trijų būrelių dainininkų, Gedulo ir vilties dienos minėjime buvo dar keli žmonės.
Stasė SKUTULIENĖ