Iš Šilutės kilęs Valdas Benkunskas sieks Vilniaus miesto mero posto

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) Vilniaus miesto mero rinkimuose kelia dabartinio sostinės mero pavaduotojo Valdo Benkunsko kandidatūrą. 

Vilniaus miesto vicemeras

V. Benkunskas 12 metų dirba Vilniaus miesto savivaldybėje, septynerius metus yra Vilniaus vicemeras. V. Benkunskas šiuo metu savivaldybėje yra atsakingas už sostinės šilumos ir energetikos ūkį.

37-erių metų politikas prie TS-LKD prisijungė 2008 metais, 2011 m. buvo išrinktas Tarybos nariu Vilniaus miesto savivaldybėje. 2015-2017 metais ir nuo 2019-ųjų buvo Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras, kuruoja energetikos, sporto ir sveikatingumo klausimus. Pagal išsilavinimą V. Benkunskas – teisininkas.

Tiesioginiai merų bei savivaldybių tarybų rinkimai vyks kitų metų kovo 5 d.

Į Lietuvos sostinės merus kandidatuosiančio V. Benkunsko tėvai Adelė ir Stanislovas Benkunskai gyvena Rusnėje. Be Valdo, dar du jų sūnūs turi verslus Šilutėje: Audrius Benkunskas yra UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius, o Giedrius benkunskas – Šilutės šeimos gydytojų centro „Puriena“ direktorius.

„Vikipedija“ skelbia, kad Valdas Benkunskas gimė 1984 m. lapkričio 1 d. Šilutėje. 2003 m. baigė Šilutės Vydūno gimnaziją. 2009 m. baigė Mykolo Romerio universitetą, teisininkas. 2008-2015 m. buvo Seimo nario Pauliaus Saudargo padėjėjas. Nuo 2011 m. – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.  2015-2017 m. ir nuo 2019 m. – Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras. 2017-2019 m. Europos Parlamento nario Algirdo Saudargo padėjėjas.

Ministras Arūnas Dulkys – irgi šilutiškis

Gimė 1972 m. spalio 28 d. Šilutėje (artėja sveikatos apsaugos ministro 50-metis). Su žmona Dalia augina tris vaikus: Kotryną, Barborą ir Ditę.

Arūnas Dulkys – ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, valstybės tarnautojas, buvęs LR valstybės kontrolierius, nuo 2020 m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ministras Ingridos Šimonytės vadovaujamoje Vyriausybėje.

1979 m. Arūnas pradėjo lankyti Raseinių 2-ąją vidurinę mokyklą. Nuo 1983 m. iki 1989 m. papildomai lankė Raseinių vaikų muzikos mokyklą. 1990 m. baigė mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos fakultetą, studijavo Finansų ir kredito specialybės mokslus. 1992 m. Arūnas pradėjo savo darbinę veiklą Vilniaus skyriaus kasininku Lietuvos banke (LB) dar būdamas studentu. 1992-1996 m. LB ėjo komercinių bankų kasos operacijų padalinių kasininko, viršininko padėjėjo, vedėjo, viršininko pareigas.

1995 m. baigė VU įgydamas ekonomisto kvalifikaciją. 1996 m. tapo Lietuvos banko Kasos departamento direktoriumi. 1996-1998 m. Arūnas Dulkys buvo valstybės įmonės „Lietuvos monetų kalykla“ valdybos narys. 1996-2014 m. buvo Lietuvos banko pinigų projektavimo ir gamybos komisijos narys, konsultantas. 1998 m. tapo šios valdybos pirmininku. Pirmininko pareigas ėjo iki 2005 m. Šiose pareigose dirbo iki 2004 m. 2004-2005 m. dirbo Lietuvos banko valdybos pirmininko konsultantu. 1999-2004 m. buvo konsultantu kuriant trijų dalių dokumentinių filmų ciklą „Iš lito istorijos“: „Lietuva. Lithuania. Litas“ (režisierius R. Šilinis, 1999); Iš lito istorijos. Banknotai (režisierius R. Šilinis, 2002); „Iš lito istorijos. Monetos“ (režisierius R. Šilinis, 2004). 1998-2009 m. rengė pranešimus pinigų gamybos ir euro valiutos klausimais.

2006-2007 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko patarėjas ekonomikos klausimais, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas.

2006-2010 m. toliau gilino ekonomikos mokslo žinias doktorantūros studijose Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedroje. A. Dulkio moksliniai interesai buvo Europos ekonominė ir pinigų sąjunga, Lietuvos nacionalinės valiutos (lito) istorija, globalizacija. 2010 m. Arūnas Dulkys Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją tema „Euro zonos plėtros politinė ekonomija: asimetrijos ir holistinis požiūris“.

pamarys.eu inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prasideda tauriųjų elnių ir briedžių ruja. Papildomi pavojai vairuotojams

elnių ruja

Rugsėjį Lietuvos miškuose prasideda tauriųjų elnių ir briedžių ruja. Šiuo laikotarpiu gyvūnai tampa aktyvesni ir mažiau atsargūs, todėl Aplinkos apsaugos departamentas primena medžiotojams laikytis Medžioklės taisyklių reikalavimų, o vairuotojams – būti atidesniems keliuose, ypač miškingose vietovėse. Per rują tauriųjų elnių ir briedžių patinai aktyviai ieško patelių, konkuruoja su kitais patinais, daugiau juda ir gali nuklysti į jiems neįprastas teritorijas. Dėl pakitusio elgesio gyvūnai tampa mažiau budrūs, todėl šiuo laikotarpiu ypač svarbu atsakingai elgtis gamtoje. Aplinkosaugininkai primena, kad tauriųjų elnių ir

Ir Daivos Žebelienės gyvenamojoje aplinkoje atlikta krata

Žebelienė

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba rugsėjo 8 d. paskelbė, jog tyrime dėl Seimo narių automobilių nuomos aplinkybių atliktos kratos. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui organizuojant ikiteisminį tyrimą dėl Seimo narių automobilių nuomos politinei partijai aplinkybių ir siekiant surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, rugsėjo 8 d. buvo atliktos kratos politinei partijai „Nemuno aušra“ priklausančių Seimo narių Roberto Puchovičiaus, Kęstučio Biliaus, Daivos Žebelienės, Linos Šukytės-Korsakės ir Tado Sadauskio gyvenamosiose vietose. Ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai. Šis ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo

Po gausaus lietaus kilo vanduo ir Šyšoje

Meteo LT rugsėjo 7 d., vakar, paskelbė tokių žinių apie vandens lygio kilimą. Dėl iškritusių gausių kritulių vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyje sparčiai kilo vandens lygis. Labiausiai: Šešuvyje ties Skirgailais – iki 106 cm, Šyšoje ties Šilute – iki 64 cm, Bartuvoje ties Skuodu – iki 58 cm, Nemune ties Panemune – iki 48 cm, Jūroje ties Taurage – iki 39 cm, Minijoje ties Priekule – iki 34 cm per parą. Stichinis vandens lygis pasiektas Leitėje ties Kūlynais ir paskutiniais

Trimatė spauda šalia mūsų: kaip pramoninis įrenginys tapo buitiniu pagalbininku

trimatė spauda

Prieš dešimtmetį trimatis spausdinimas atrodė prieinamas tik patyrusiems inžinieriams ir kruopštiems entuziastams. Šiandien tokį aparatą galima pamatyti mokyklos kabinete, kaimynystės dirbtuvėje ar ant rašomojo stalo. Jis tyliai kuria daiktus iš plastiko gijos. Ši technologija tapo paprastesnė, švaresnė ir prieinamesnė kasdieniam naudojimui. Nuo suodžių ir varžtų – iki gamyklinių aparatų Anksčiau trimatį spausdintuvą tekdavo susirinkti patiems iš atskirų dalių. Pirkėjas gaudavo dėžę su laidais, mikroschemomis, veržlėmis bei aliuminio profiliais. Surinkimas trukdavo ištisas dienas. Rezultatas priklausė nuo meistro kantrybės. Pirmieji bandymai reikalavo

Taip pat skaitykite