Iš Šilutės kilęs Valdas Benkunskas sieks Vilniaus miesto mero posto

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) Vilniaus miesto mero rinkimuose kelia dabartinio sostinės mero pavaduotojo Valdo Benkunsko kandidatūrą. 

Vilniaus miesto vicemeras

V. Benkunskas 12 metų dirba Vilniaus miesto savivaldybėje, septynerius metus yra Vilniaus vicemeras. V. Benkunskas šiuo metu savivaldybėje yra atsakingas už sostinės šilumos ir energetikos ūkį.

37-erių metų politikas prie TS-LKD prisijungė 2008 metais, 2011 m. buvo išrinktas Tarybos nariu Vilniaus miesto savivaldybėje. 2015-2017 metais ir nuo 2019-ųjų buvo Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras, kuruoja energetikos, sporto ir sveikatingumo klausimus. Pagal išsilavinimą V. Benkunskas – teisininkas.

Tiesioginiai merų bei savivaldybių tarybų rinkimai vyks kitų metų kovo 5 d.

Į Lietuvos sostinės merus kandidatuosiančio V. Benkunsko tėvai Adelė ir Stanislovas Benkunskai gyvena Rusnėje. Be Valdo, dar du jų sūnūs turi verslus Šilutėje: Audrius Benkunskas yra UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius, o Giedrius benkunskas – Šilutės šeimos gydytojų centro „Puriena“ direktorius.

„Vikipedija“ skelbia, kad Valdas Benkunskas gimė 1984 m. lapkričio 1 d. Šilutėje. 2003 m. baigė Šilutės Vydūno gimnaziją. 2009 m. baigė Mykolo Romerio universitetą, teisininkas. 2008-2015 m. buvo Seimo nario Pauliaus Saudargo padėjėjas. Nuo 2011 m. – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.  2015-2017 m. ir nuo 2019 m. – Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras. 2017-2019 m. Europos Parlamento nario Algirdo Saudargo padėjėjas.

Ministras Arūnas Dulkys – irgi šilutiškis

Gimė 1972 m. spalio 28 d. Šilutėje (artėja sveikatos apsaugos ministro 50-metis). Su žmona Dalia augina tris vaikus: Kotryną, Barborą ir Ditę.

Arūnas Dulkys – ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, valstybės tarnautojas, buvęs LR valstybės kontrolierius, nuo 2020 m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ministras Ingridos Šimonytės vadovaujamoje Vyriausybėje.

1979 m. Arūnas pradėjo lankyti Raseinių 2-ąją vidurinę mokyklą. Nuo 1983 m. iki 1989 m. papildomai lankė Raseinių vaikų muzikos mokyklą. 1990 m. baigė mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos fakultetą, studijavo Finansų ir kredito specialybės mokslus. 1992 m. Arūnas pradėjo savo darbinę veiklą Vilniaus skyriaus kasininku Lietuvos banke (LB) dar būdamas studentu. 1992-1996 m. LB ėjo komercinių bankų kasos operacijų padalinių kasininko, viršininko padėjėjo, vedėjo, viršininko pareigas.

1995 m. baigė VU įgydamas ekonomisto kvalifikaciją. 1996 m. tapo Lietuvos banko Kasos departamento direktoriumi. 1996-1998 m. Arūnas Dulkys buvo valstybės įmonės „Lietuvos monetų kalykla“ valdybos narys. 1996-2014 m. buvo Lietuvos banko pinigų projektavimo ir gamybos komisijos narys, konsultantas. 1998 m. tapo šios valdybos pirmininku. Pirmininko pareigas ėjo iki 2005 m. Šiose pareigose dirbo iki 2004 m. 2004-2005 m. dirbo Lietuvos banko valdybos pirmininko konsultantu. 1999-2004 m. buvo konsultantu kuriant trijų dalių dokumentinių filmų ciklą „Iš lito istorijos“: „Lietuva. Lithuania. Litas“ (režisierius R. Šilinis, 1999); Iš lito istorijos. Banknotai (režisierius R. Šilinis, 2002); „Iš lito istorijos. Monetos“ (režisierius R. Šilinis, 2004). 1998-2009 m. rengė pranešimus pinigų gamybos ir euro valiutos klausimais.

2006-2007 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko patarėjas ekonomikos klausimais, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas.

2006-2010 m. toliau gilino ekonomikos mokslo žinias doktorantūros studijose Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedroje. A. Dulkio moksliniai interesai buvo Europos ekonominė ir pinigų sąjunga, Lietuvos nacionalinės valiutos (lito) istorija, globalizacija. 2010 m. Arūnas Dulkys Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją tema „Euro zonos plėtros politinė ekonomija: asimetrijos ir holistinis požiūris“.

pamarys.eu inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Poilsis viešbutyje, kuris atgaivina kūną ir sielą

viešbutyje

Kasdienybė mus dažnai įsuka į nuolatinį skubėjimą – darbai, terminai, rūpesčiai, šeimos pareigos. Kartais net nepastebime, kaip išsenka mūsų energija, sumažėja motyvacija ir prarandame ryšį su savimi. Tačiau išeitis paprastesnė nei atrodo – net trumpas pabėgimas nuo rutinos gali tapti galingu vaistu. Vienas geriausių būdų tai padaryti – poilsis viešbutyje. Ne tik savaitgalio išvyka, bet ir viena naktis kitur gali atnešti daugiau naudos nei ilgas atostogų planavimas. Psichologinis atokvėpis – mažas pakeitimas, didelis skirtumas Pasikeitus aplinkai, mūsų smegenys natūraliai pereina

Valstybės sienos su Rusija apsaugai – ypatingas dėmesys

siena su Rusija

Lydimas VSAT vado generolo Rustamo Liubajevo, vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič lankėsi VSAT Pagėgių pasienio rinktinėje. Vizito tikslas – susitikti su pasieniečiais, apžiūrėti infrastruktūrą bei aptarti valstybės sienos apsaugos stiprinimo priemones, reaguojant į dabartinius geopolitinius iššūkius. „Valstybės sienos apsauga – tai neabejotinai vienas iš pagrindinių prioritetų, esančių dabartinėje darbotvarkėje. Būtina atnaujinti visą reikiamą infrastruktūrą pasienio užkardose, diegti modernias technologijas, sutvarkyti pasienio taką ir ieškoti lėšų bepiločių orlaivių bei antidroninės įrangos įsigijimui. Esant tokiems geopolitiniams iššūkiams, negalima delsti nė vienos dienos.

Bibliotekininkų nominacijos šilutiškiams ir stoniškietei 

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka paskelbė nominacijų „Išminties marės“ ir „Jonvabalis“ nugalėtojus. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka kasmet per Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę skelbia geriausią Klaipėdos regiono bibliotekininką (-ę) ir biblioteką.  Šių metų komisijos vieningu vertinimu už 2024 m. metų pasiekimus „Išminties marės“ nominacija skiriama Šilutės r. savivaldybės  F. Bajoraičio viešajai bibliotekai už tradicijų puoselėjimą, bendruomeniškumo skatinimą, aktyvų darbą su jaunimu, inovatyvių paslaugų kūrimą bei dalyvavimą įvairiose kūrybinėse iniciatyvose. Nominacija „Jonvabalis“ skiriama Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių

Prieš metus branginta automobilių techninė apžiūra ir vėl brangs… 

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) apskaičiavo, kiek nuo šių metų liepos mėnesio transporto priemonių savininkams kainuos techninės apžiūros paslauga. Kainų augimą labiausiai pajus dujomis varomų lengvųjų automobilių savininkai, mažiausiai – mopedų ir motociklų.  Kainų pokyčiai svyruoja nuo 80 ct iki 2 Eur. Praėjusiais metais techninės apžiūros kainos nesikeitė, o kai kurioms transporto priemonių rūšims jos net sumažėjo. Iki šių metų techninės apžiūros paslaugos kainos keičiamos tik tada, jei darbo užmokesčio pokytis nuo paskutinio kainų tvirtinimo yra lygus arba viršija 9

Taip pat skaitykite