Iš kur atsirado „Juodasis penktadienis“? Ką jis reiškia Pamario krašto gyventojams šiemet?

Black Friday „Juodasis penktadienis“ (angl. Black Friday) – didžiausia metų nuolaidų diena, žyminti intensyvaus prieššventinio pasiruošimo pradžią. Šiemet ji vyks lapkričio 28 d., o Lietuvoje nuolaidos prasidės dar anksčiau ir tęsis iki mėnesio pabaigos.

Ši išpardavimų banga svarbi ir Pamario krašto gyventojams, kurių apsipirkimo įpročius vis labiau lemia internetinės prekybos patogumas ir didesnė pasiūla nei fizinėse vietos parduotuvėse. 

Iš kur atsirado „Juodasis penktadienis“?

Ši tradicija atsirado XX a. viduryje JAV, Filadelfijoje, kai vietos policija dieną po Padėkos ėmė vadinti „juodąja“ dėl didžiulių spūsčių, pirkėjų srautų ir chaoso mieste. Vėliau prekybininkai perėmė šį terminą ir suteikė jam teigiamą prasmę. „Juoda“ tapo pelno spalva, nes būtent šią dieną daugelis parduotuvių iš nuostolių pereina į pelną.

Pasaulinis fenomenas reiškiasi ir Pamario krašte

Šilutėje veikiantys prekybos centrai, pvz., „Maxima“, „Norfa“, „Senukai“, jau ne vienus metus prisitaiko prie pirkėjų lūkesčių ir rengia savo akcijas lapkričio pabaigoje. Tačiau daugeliu atveju pirkėjai renkasi internetines parduotuves, nes jose pasiūlymų daugiau, o pristatymas į Pamario kraštą – patogus ir greitas.

Vietos verslai, ypač smulkūs prekybininkai ar paslaugų teikėjai, taip pat atranda Black Friday galimybes: siūlo nuolaidas grožio, sveikatinimo paslaugoms, rankdarbiams, dovanų kuponams ar mažesnių serijų gaminiams. Tai tampa svarbia galimybe išsiskirti konkurencingoje prieššventinėje rinkoje.

Juodasis penktadienis Lietuvoje 2025 m. Ką verta žinoti pirkėjams?

Šiemet didžiausi išpardavimai planuojami tokiose parduotuvėse kaip Pigu.lt, Topo Centras, Elesen, About You, Maxima ir kt. Pastebima, kad Pamario krašto pirkėjai vis daugiau prekių užsisako internetu, taip taupydami laiką ir kelionės į didmiesčius išlaidas.

Aktualu regiono gyventojams

Elektronika ir buitinė technika, kurių Šilutėje nėra didelio pasirinkimo, Juodojo penktadienio metu internete ženkliai atpinga.

Apranga ir avalynė dažnai siūloma su 30–70 % nuolaidomis — tai labiau populiaru tarp jaunimo ir šeimų. Kosmetika ir dovanos, kurių įprastai renkamasi Klaipėdoje, dabar vis dažniau perkamos internetu su nemokamu pristatymu į Šilutę. Vietinės paslaugos (kirpyklos, masažai, sporto klubai) taip pat pradeda taikyti nuolaidas. Ši tendencija sparčiai auga ir Pamario krašte.

Pamario krašto pirkimo įpročiai

Ir Mažosios Lietuvos gyventojai paprastai ruošiasi šventėms iš anksto, o Black Friday tampa puikia proga įsigyti brangesnių daiktų — buitinės technikos, šildymo priedų, elektronikos ar dovanų vaikams.

Pastebima, kad ir kaimo vietovėse (Rusnėje, Kintuose, Usėnuose, Saugose) populiarėja pirkimas internetu su siuntų atsiėmimu terminaluose.

Šilutės mieste pirkėjai aktyviau lankosi vietinėse parduotuvėse Juodojo penktadienio savaitgalį, ypač drabužių ir namų prekių skyriuose.

Patarimai pirkėjams

  1. Stebėkite kainas – regiono gyventojams tai ypač aktualu, nes didesnės vertės prekes dažniausiai perkama internetu.
  2. Nepalikite užsakymų paskutinei dienai – pristatymas į atokesnes vietoves gali trukti ilgiau.
  3. Pirkite sąmoningai – pasiruoškite sąrašą, kad išvengtumėte spontaniškų pirkinių.
  4. Pasinaudokite vietos verslo pasiūlymais, kurie neretai lenkia didžiųjų tinklų kainas.
*Parengta pasitelkus DI  

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Į Lietuvos banką grįžo daugiau kaip 30 mln. vienetų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų

Sugrįžo 82 tonos vario… Praėjus septyniems mėnesiams nuo apvalinimo atsiskaitant grynaisiais pinigais pradžios, į Lietuvos banką jau grįžo per 30 mln. vienetų 1 ir 2 euro centų monetų. Šios monetos sveria 82 tonas ir užimtų daugiau kaip vieną traukinio krovininį vagoną, tačiau jų nominalioji vertė yra tik kiek didesnė kaip 440 tūkst. eurų. Prieš apvalinimą į Lietuvos banką paprastai per mėnesį grįždavo iki 1 mln. vienetų šių monetų. „Išaugęs į Lietuvos banką grįžtančių smulkiausių monetų skaičius rodo, kad apvalinimas veikia

Priminė apie Anatolijaus uraganą

Meteo.lt primena, jog lygiai prieš 26 metus, 1999 m. gruodžio 4-osios naktį ir dieną, Lietuvą siaubė uraganas Anatolijus. Iš tiesų tai buvo ne uraganas, o labai smarkaus vėjo audra (sukelta vidutinių platumų ciklono Anatol). Mūsų platumose tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) nebūna. Tik dėl tradicijos tokios stiprios audros kartais būna pavadinamos uraganais. Vėjo greitis (gūsių metu) siaučiant Anatolijui Nidoje buvo sustiprėjęs net iki 40 m/s, Klaipėdoje – iki 38 m/s, Šilutėje – iki 37 m/s, Lazdijuose ir Vėžaičiuose (Klaipėdos

Vydūno viešojoje bibliotekoje rinkosi Knygų skaitytojų klubas

Gruodžio 1 d. knygų mylėtojai ir skaitymo entuziastai dalyvavo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje vykusiame Knygų skaitytojų klubo susitikime. Šis susibūrimas buvo ypač jaukus – literatūriniai pokalbiai susipynė su mezgimu. Skaitymas ir mezgimas susiliejo į vieną bendrą, šiltą ir kūrybišką bendrystę: pokalbiai rutuliojosi bemezgant… Atėjusieji papasakojo apie žiemos metu skaitomas knygas, rekomendavo leidinius bendraminčiams, tarėsi dėl tolimesnės klubo veiklos. Kitam susitikimui pasirinkta tema – kalėdinė ir žiemiška. Nuspręsta skaityti bei aptarti knygas, kurių pavadinimuose ar turinyje atsispindi Kalėdos, žiema, šventinė

Prekės, kurių nebuvo Sovietų sąjungoje: deficito epochos atspindžiai

deficitas

Sovietų sąjungos laikotarpis – tai era, kai trūko net paprasčiausių kasdienio gyvenimo prekių. Parduotuvių lentynos dažnai būdavo tuščios, o gauti maisto produktų ar buitinės technikos tapdavo tikru iššūkiu. Šis nuolatinis trūkumas gimdė savitą socialinį reiškinį – „blatą“ – neformalių ryšių sistemą, leidusią įsigyti deficitinių prekių per pažįstamus, apeinant oficialias paskirstymo grandis. Kodėl trūko prekių Deficito priežastys slypėjo pačioje planinės ekonomikos sistemoje. Valstybė kontroliavo visą gamybą ir paskirstymą, todėl prekės buvo dalijamos ne pagal realius žmonių poreikius, o pagal biurokratinius planus.

Taip pat skaitykite