Internetiniai žaidimai gali ir būti naudingi. Psichologė pasakoja, kodėl vaikams jų drausti nereikėtų

Internetiniai žaidimai – neatsiejama daugelio vaikų laisvalaikio dalis. Ir nors daugelis tėvų į šią pramogą žiūri skeptiškai, šeimos psichologė Lina Gudaitė-Berckatienė sako, kad žaidžiant su saiku ir pasirenkant tinkamą žaidimų turinį – jie gali būti ir labai naudingi.

Pasak ekspertės, žaidimai gali lavinti vaikų kognityvinius gebėjimus, kūrybiškumą, loginį mąstymą, netgi didinti dėmesingumą, gerinti atmintį, socialinius įgūdžius.

Turi ir psichologinę naudą

Šeimos psichologė Lina Gudaitė-Berckatienė.

Pašnekovė internetiniuose žaidimuose įžvelgia ir  psichologinę naudą. Anot jos, tyrimais įrodyta, kad  internetiniai žaidimai atpalaiduoja, mažina stresą. Sėkmingas virtualių užduočių atlikimas sukelia dopamino, malonumo hormono išsiskyrimą. Be to, žaidimų metu žaidėjai dažnai turi daugiau kontrolės nei realiame gyvenime. Jie gali valdyti situacijas, išspręsti problemas ir priimti sprendimus. Tai irgi suteikia pasitenkinimo jausmą.

„Svarbiausia pasirinkti tinkamus žaidimus, juk žaidžiant galima ir mokytis. Šiais laikais egzistuoja daugybė edukacinių žaidimų. Be to, dažnas žaisdamas gerina ir anglų kalbos žinias. Žaidimai neretai pasitarnauja ir moksle – vaikai, kurie leidžia savo laisvalaikį žaisdami moka greičiau priimti sprendimus, lavinami jų strateginio mąstymo įgūdžiai, reakcija“, – sako L. Gudaitė-Berckatienė.

Kiek laiko per dieną galima žaisti?

Psichologė pabrėžia, kad svarbiausia, jog žaidimai netaptų pagrindine vaiko veikla. Jo dienotvarkė turi būti tinkamai subalansuota. Vaikams turi būti nustatytas laikas mokslams, miegui, kitiems pomėgiams, gyvam bendravimui. Svarbu nepamiršti ir fizinio aktyvumo.

„Reikia suprasti, kad nuo internetinių žaidimų šiais laikais nepabėgsi. Anksčiau ar vėliau vaikai su tuo susipažįsta ir apie juos sužino. Svarbiausia nustatyti žaidimams skirtas valandas ir tinkamai pasirinkti žaidimų turinį“, – sako L. Gudaitė-Berckatienė.

Anot jos, nuo 3-5 m. prie ekranų rekomenduojama praleisti apie 30 min., ne daugiau valandos. Tokio amžiaus vaikams internetiniai žaidimai turėtų būti, kaip papildoma priemonė, skirta tik mokymuisi, bendravimui, pažinimui. 6-12 m. vaikams prie ekranų žaidžiant, žiūrint filmus ar kitaip leidžiant laisvalaikį rekomenduojama praleisti apie pusantros valandos, o vyresniems – 13-18 m. vaikams iki 3 val. per dieną. Žinoma, tarp žaidimų svarbu daryti pertraukas.

Tėvams rekomenduoja prisijungti ir pažaisti kartu

Šeimos psichologė teigia, kad žaidimai dažniems tėvams vis dar atrodo beprasmė veikla, tuščia pramoga, kuri žaloja ar bukina, tačiau toks požiūris, anot jos, yra klaidingas.

„Dažnai nuogąstavimai apie žaidimus kyla iš elementarios žinių, domėjimosi apie žaidimų atnešamą naudą stokos. Tėvams siūlyčiau ne smerkti, o prisijungti prie vaikų ir pažaisti kartu. Ypač su mažesniaisiais – tėvai turi būti kuo labiau įsitraukę į jų laisvalaikį. Juolab, kad vaikas nuo mažų dienų turi būti susipažinęs su tuo, kaip bendrauti internete, socialiniuose tinkluose, mokytis žaidimus rinktis sąmoningiau“, – pasakoja psichologė.

Gerinami socialiniai įgūdžiai

Dar vienas pliusas – socialinių įgūdžių gerinimas. Žaidimus galima žaisti dviese ar net komandomis. Pasak psichologės, taip mokomasi išgirsti, išklausyti vienas kitą.

Pavyzdžiui, populiariajame „Fortnite“ žaidime dabar atsirado draudimo technologijų bendrovės „Balcia Insurance SE“ specialiai sukurtas žemėlapis, kuriame galima atlikti net keturias skirtingas misijas, žaidžiant komandomis iki 4 žaidėjų. Į šį žaidimą galima patekti suvedus kodą 2768-2306-2477 arba žemėlapio pavadinimą „Balcia Mega Mansion“ ir įtraukti visus savo šeimos narius.

Kaip teigia L. Gudaitė-Berckatienė, žaidžiant kartu su tėvais įžvelgiamas ir auklėjimo aspektas. Vaikai stebi, kaip tėvai reaguoja, sprendžia įvairiausias situacijas, iškilusius iššūkius. Anot jos, laikas kartu kuria saugumo jausmą, stipresnį tarpusavio ryšį, pasitikėjimą, galimybę atsiskleisti, atsipalaiduoti.

 

 

 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Durpyne rastas žmogaus kūnas

Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad vasario 13 apie 18.24 val. Šyšgirių k., durpyne, rastas 64-erių metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 10 d. apie 11.30 val. Vilkų Kampe, išdaužus namo, kuris priklauso moteriai, gim. 1978 m., lango stiklą buvo įsibrauta į patalpas. Iš namo pavogti alkoholiniai gėrimai, siuvimo mašina bei juvelyriniai dirbiniai. Nuostolis 480 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. Tą pačią dieną 13.00 val. Jaunimo al., Šilutėje, namo laiptinėje, nepažįstama moteris, ištraukė

Kaip patekus į sukčių meilės pinkles nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?

Nors praėjusiais metais internetą sudrebinusi istorija, kai prancūzė sukčiui, apsimetusiam Bradu Pittu, pervedė solidžią sumą pinigų, daug kam galėjo sukelti šypseną, vis dėl to amžiną meilę žadantys apgavikai aktyvūs ir Lietuvoje.   Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius romantiniai sukčiai iš gyventojų pasisavino per  1 mln. eurų. Ekspertai pabrėžia, kad nors lietuvių budrumas auga, sukčiai veikia ne tik Valentino dieną. Jie visus metus randa naujų būdų, kaip išvilioti solidžias pinigų sumas.  Stebina išradingumu

Taip pat skaitykite