„Šiais laikais internetinėje erdvėje labai lengva apsimesti bet kuo. Internete dažniausiai jaučiamės saugūs, tačiau tokie esame tikrai ne visada“, – sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) Kibernetinio saugumo valdymo departamento direktorius Jonas Skardinskas. Lietuvos kibernetinio saugumo politiką formuojanti Krašto apsaugos ministerija ragina būti atidiems – visoje Europoje ir toliau gausėja internetinio sukčiavimo atvejų.

Internetinių sukčių veikla ir jų bandymai įvairiais būdais iš žmonių išvilioti pinigus ar prisijungimo prie jų elektroninių paskyrų duomenis didėja jau kelerius metus iš eilės. Pastaraisiais metais tokie incidentai nuolat yra antroje vietoje pagal NKSC fiksuojamų kibernetinių incidentų skaičių. Patys sukčiavimo principai nesikeičia ir remiasi žmogiškųjų silpnybių arba emocijų išnaudojimu.

„Internetinėje erdvėje visada turime būti budrūs ir kilus įtarimams tikrinti, ar nesame apgaudinėjami. Pirmiausia – paklausti savęs, ar tai, ką matome, neatrodo neįprastai. O tuomet – tikrinti kitus šaltinius bei imtis kitų atsargumo priemonių. Pagrindinis patarimas – nespausti įtartinų nuorodų ir nesidalinti savo duomenimis. Nes tuo, kuo pasidalinsite, susigrąžinti jau nebepavyks“, – teigia J. Skardinskas.

Sukčių atakos sukonstruotos taip, kad ant jų kabliuko užkibusi auka kuo mažiau galvotų ir kuo greičiau atliktų pageidaujamus veiksmus. To siekdami, sukčiai stengiasi sukurti kuo tiksliau žymių bendrovių stilių atkartojančius pranešimus. Jų turinys siūlo arba lengvai užsidirbti papildomų pinigų („laimėjote loterijoje“, „gaukite išmoką“, pan.) arba gąsdinti, grasinti („užblokuota sąskaita“, pan.).

Kaip ir kasmet, NKSC fiksuoja ir atvejų, kai sukčiai siunčia laiškus su suklastotomis sąskaitomis arba apsimeta vadovais ir jų vardu atsiuntę el. laišką liepia kuo greičiau pervesti pinigus į nurodytą sąskaitą.

„Apgaulės įprastai reikalauja kokio nors itin skubaus veiksmo – kažką suvesti, kažką paspausti, kažkuo pasidalinti. Sukčiai kuria poreikį veikti čia ir dabar. Jie provokuoja emociją, kad per dvi minutes neatlikę veiksmo jūs kažką prarasite. Reikia tam nepasiduoti ir suprasti, kad normaliame pasaulyje taip nevyksta“, – primena J. Skardinskas.

Krašto apsaugos min. inf.