Daniel Diaz foto, pixabay

73 proc. 14-18 metų jaunuolių mano, kad internete slypi grėsmės ir pavojai – tai atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ praėjusių metų pabaigoje Nacionalinės švietimo agentūros užsakymu atliktas reprezentatyvus tyrimas. Pandemijos metu, kai nebegalime susitikti ir bendrauti gyvai, veikla internete ir socialiniuose tinkluose gerokai aktyvesnė. Nors nebevykstame atostogauti, nerengiame vakarėlių, savo mintimis ir nuotraukomis dalijamės netgi dažniau – taip numalšiname išaugusį bendravimo alkį. 

Tyrimo duomenimis, 44 proc. paauglių nurodė asmeniškai susidūrę su vienokiomis ar kitokiomis grėsmėmis internete. 29 proc. yra susidūrę su neteisėta ir žalinga informacija internete. Penktadalis (20 proc.) teigė susidūrę su priekabiavimu ir patyčiomis, 9 proc. – su seksualinio pobūdžio pokalbiais, siekiant išvilioti susitikti su nepažįstamaisiais, o 8 proc. – su privatumo praradimu, atskleidus asmeninius duomenis.

Pasak asociacijos „Langas į ateitį“ veiklų ekspertės Ritos Šukytės, geriau yra mažiau negu per daug. Ji siūlo savo kasdienės veiklos įspūdžiais, mintimis ar nuotraukomis verčiau dalintis privačiai su artimaisiais ar uždarose grupėse su žmonėmis, kuriais pasitikima.

„Jei visgi norime informaciją paskelbti socialiniuose tinkluose, reikia pagalvoti, ką ši žinutė ar nuotrauka transliuoja, ar joje ne per daug atskleidžiama asmeninės informacijos, prisiminti, kad nuotrauka iš socialinių tinklų gali nukeliauti bet kur. Kartą paskelbtos informacijos internete sukontroliuoti nebegali. Žinoma, įmanoma ištrinti įrašus iš savo paskyros, tačiau niekada negalime žinoti, ar kas nors informacijos neišsaugojo mums net neįtariant“, – atkreipia dėmesį ji.

Pasak ekspertės, reikėtų vengti dalintis telefono numeriu, savo namų adresu, jų aplinka ar netgi savo atostogų data, mat visa šia informacija gali pasinaudoti ilgapirščiai.

Kadangi socialiniai tinklai yra labai vieša erdvė, rekomenduojama turėti tam tikras draugų grupes, skirtingas auditorijas, kad būtų galima su vienais dalintis vienokia informacija, su kitais – kitokia.

Jos teigimu, viena iš pasekmių skelbiant asmeninę informaciją – neigiami komentarai ar patyčios internete. Neigiama informacija veikia mus visus, bet vaikams ypač skaudu sulaukti negatyvių reakcijų.

Pasak pašnekovės, nors dauguma vaikų teigia žinantys apie grėsmes internete ir kaip elgtis su jomis susidūrus, realiame gyvenime tai ne visada būna tiesa. Vaikų žinioms sustiprinti skirta ir visa Saugesnio interneto savaitė 2021, kurios renginius organizuoja ir projektas „Prisijungusi Lietuva“.

Vasario 8-12 d. nuotoliniu būdu bus transliuojamos edukacinės pamokos 4-6 klasių moksleiviams, kuriose bus pasakojama, kaip atsirinkti, ką internete galima viešinti, o ką geriau pasilikti tik sau ir artimiesiems, kodėl internetiniai žaidimai taip įtraukia bei kaip juose žaisti saugiai, kas yra žalingas turinys ir ką reikėtų daryti su juo susidūrus bei kalbėsime apie bendravimą su internetiniais draugais bei apie elektronines patyčias.

Saugesnio interneto diena – tai 150 pasaulio šalių apimanti iniciatyva, šiemet ši diena minėta vasario 9 d. Iniciatyvos tikslas – atkreipti dėmesį į aktualius skaitmeninius iššūkius, skatinti saugesnį visų žmonių, ypač vaikų ir jaunuolių, naudojimąsi internetu ir skaitmeninėmis technologijomis. Lietuvoje įvairios šviečiamosios saugesnio interneto veiklos vyksta visą savaitę (šiemet – vasario 8-13 d.), organizuojant teminę akciją Saugesnio interneto savaitė. Informaciją apie Saugesnio interneto savaitės veiklas Lietuvoje galima rasti www.prisijungusi.lt ir www.draugiskasinternetas.lt.

ELTA